Straipsnio analizė: V. Stravinskienė "Lenkai Lietuvoje. 1944 metų antroji pusė – 1946 metai: tarp pasirinkimo likti ar išvykti į

Vitalija Stravinskienė. Lenkai Lietuvoje. 1944 m. antroji pusė – 1946 metai: tarp pasirinkimo likti ar išvykti į Lenkiją? Vilnius: Lietuvos istorijos metraštis, 2004, 2 tomas, 115p.
Lietuvos lenkai – viena didžiausių tautinių mažumų. Tai yra antroji pagal didumą Lietuvos tautinė mažuma. Apie lenkų atsiradimą Lietuvoje yra keletas skirtingu teorijų. Viena tų teorijų sako, kad lenkai Lietuvoje atsirado kaip kolonistai, kita teorija – kad lenkų kultūra šalyje išplito per Katalikų bažnyčią ir dvarus, dar viena teorija sako, kad lenkai yra seni sulenkėję šalies gyventojai. Per daugeli metu Lietuvos lenkai įmigravo į mūsų šalį ir asimiliavosi.
Lietuvos istoriografija nagrinėjama tema nėra gausi. Sovietmečiu ši tema nebuvo populiari ir nebuvo tyrinėjama. Pirmasis reikšmingesnis straipsnis, nagrinėjantis 1944 – 1946 m. Gyventojų migracijos procesus tarp Lietuvos ir Lenkijos, pasirodė 1989 m.2 Jame nagrinėtos lietuvių galimybės persikelti į Lietuvą, o lenkų – į Lenkiją, tam trukdančios priežastys. Taip pat buvo publikuojami Nastazijos Kairiūkštytės straipsniai, kuriuose atskleidžiama 1944 – 1946 m. Repatriacijos eiga.
Autorius pažymi, kad rengiant straipsnį daugiausia naudotasi Lietuvos ypatingame archyve saugomais dokumentais. Dokumentuose atsispindi įvairių Lenkijos organizacijų požiūris į repatriaciją ir jų įtaką taip pat lenkų gyventojų nuotaikos dėl repatriacijos.
Straipsnis yra suskirstytas į dalis, kuriose yra pateikiami skirtingi požiūriai į lenkų repatriaciją ir jos svarbą.
Vilniuje ir Vilniaus krašte padaugėjo ne vien lenkų skaičius, bet ir pačių lietuvių, vokiečiams okupavus Lietuvą buvo tikima, kad pavyks atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę ir išsivaduoti iš Rusijos priespaudos, tačiau baigiantis karui, Rusijai vėl okupavus Lietuvą ši viltis žlugo ir daugelis lietuvių nenorėdami paklausti sovietiniai valdžiai patraukė į Vakarus. Kiti pasitraukė į mažąją Lietuvą ir apsistojo lenkų ūkiuose iš jų išvarius savininkus, išvaryti lenkai neturėjo kito pasirinkimo tik prisijunkti prie lenkų pogrindžio (Armijos Krajovos). Ši organizacija ėmė keršinti Lietuvos ūkininkams. Taip pat jie naudojo smurtą, prievartą, reikalaudami apleisti Vilniaus kraštą. Lenkijos emigracinei vyriausybei pavaldi Armija krajova nepripažino Vilniaus grįžimo Lietuvai, rengėsi jį vėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!