Švietimas ir mokslas tarpukario metu

Baltijos šalių švietimo sistemos rėmėsi mokymosi tęstinumo principu, kuris leido visiems vaikams kopti nuo žemiausios mokymo pakopos iki aukščiausios. Tarpukariu buvo atidaryta daug pradinių ir vidurinių mokyklų; jose buvo dėstoma gimtąja kalba.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais pradžios mokykla Lietuvoje buvo keturių klasių. Nuo 1930 m. paskelbtas privalomas pradinis išsilavinimas. Vidurinis išsilavinimas buvo įgyjamas keturių klasių progimnazijose ir aštuonių klasių gimnazijose. Po 1936 m. reformos pradžios mokykla tapo šešių, o gimnazija- septynių klasių. Daug dėmesio susilaukė profesinis mokymas: veikė žemės ūkio, pramonės, komercijos, muzikos ir meno mokyklos. Nors Lietuva švietimo srityje atsiliko nuo kaimynų- 1923 m. 32,6% neraštingų (Latvijoje- 14,3%, Estijoje- 5,6%), bet jau 1932 m. ji aplenkė Latviją ir Estiją pagal mokinių skaičių. Vienam tūkstančiui gyventojų Lietuvoje teko 116 mokinių, o Latvijoje- 111, Estijoje- 105.
Kūrėsi ir aukštosios mokyklos. Lietuvoje veikė Kauno universitetas, Veterinarijos akademija, Meno mokykla ir Konservatorija, taip pat Aukštieji karininkų kursai, Mokytojų ir Prekybos institutai. 1939 m. rudenį atgavus Vilniaus kraštą, Lietuva susigrąžino ir Vilniaus universitetą, iki tol priklausiusį Lenkijai.
Pagrindiniai mokslo centrai buvo aukštosios mokyklos. Joms priklausė daugelis mokslo įstaigų: žemės ūkio bandymų stotys, klinikos, botanikos sodai (Tartu) ir mokslininkų draugijos. Svarbiausia mokslo įstaiga Lietuvoje buvo Lietuvos mokslininkų draugija Kaune. Universitetai ir įvairios draugijos rengė mokslines konferencijas ir leido žurnalus, metraščius bei kitus mokslinius leidinius. 1938 m. Kaune buvo įsteigtas Lituanistikos institutas, kuris rūpinosi lietuvių kalbos, literatūros ir jos istorijos tyrimais. Trijų Baltijos šalių mokslo brandos požymis buvo tarpukariu išleistos enciklopedijos ir kiti mokslo darbai, kuriuos rengiant dalyvavo daugelis žymiausių mokslininkų.
Pasaulinį pripažinimą pelnė daug Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkų. Paminėti lietuvių mokslininkai: matematikas Z. Žemaitis, fizikas V. Čepinskis, teisininkas M. Riomeris, teisės istorikas A. Janulaitis.
Didelis darbas buvo nuveiktas plėtojant filologijos ir istorijos mokslus. Lietuviai J. Basanavičius ir A. Šapoka, latviai A. Švabė ir B. Vipersas, estai J. Krusas ir U. Sepas praturtino istoriografiją savo originaliomis interpretacijomis. Archeologijos įkūrėju Lietuvoje buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!