Lietuvos 1928 metų ir 1938 metų Konstitucijos

• Seimas
• Vyriausybė
• Teismas
• Vietos savivaldybė
• Tautinių mažumų teisės
• Respublikos gynimas
• Švietimo reikalai
• Tikybos ir kulto reikalai
• Valstybės ekonominės politikos pagrindai
• Valstybės finansai
• socialinė apsauga
• Konstitucijos keitimas ir papildymas
• Įvedamieji nuostatai
2. 1938 metų Lietuvos Vyriausybės Konstitucija:
• Bendrieji nuostatai
• Pilietybė
• Piliečių teisės ir pareigos
• Tikyba
• Šeima ir motinystė
• Auklėjimas ir švietimas
• Darbas
• Tautos ūkis
• Sveikata ir solcialinė apsauga
• Respublikos Prezidentas
• Seimas
• Įstatymai
• Vyriausybė
• Paklausimas ir interpeliacija
• Valstybės administracinė santvarka
• Valstybės biudžetas
• Valstybės kontrolė
• Teismas
• Valstybės gynimas
• Konstitucijos keitimas
• Baigiamieji nuostatai
3. 1928 metų Lietuvos Konstitucijos apibendrinimas
4. 1938 metų Lietuvos Konstitucijos apibendrinimas
5. Literatūra
1. 1928 metų Lietuvos Valstybės Konstitucija
I. Bendrieji dėsniai
▪ Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Suvereninė valstybės valdžia priklauso Tautai.
▪ Valstybės valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas.
▪ Lietuvos valstybėje neturi galios joks įstatymas, priešingas Konstitucijai.
▪ Lietuvos plotas susideda iš žemių, kurios sienos aprašytos sudarytomis valstybės tarptautinėmis sutartimis. Keisti šį plotą galima didinant jį paprastu įstatymų leidimo keliu, o mažinant – tautos atsiklausimo keliu.
▪ Lietuvos sostinė – Vilnius. Kitur ji gali būti perkelta laikinai tam tikru įstatymu.
▪ Atskiri Lietuvos kraštai gali gauti tam tikru įstatymu teisę autonomiškai tvarkytis. Kiekvieno tokio krašto autonominės teisės turi būti nurodytos jo statute, suteikiamame tam tikru įstatymu. Autonominių kraštų seimeliai negali leisti įstatymų, kurie leistų visos Lietuvos ar kitų jos kraštų reikalus arba kurie būtų priešingi jos įstatymams.
▪ Valstybės kalba – lietuvių kalba. Vietinių kalbų vartojimą nustato įstatymas.
▪ Valstybės spalvos: geltona – žalia – raudona. Valstybės ženklas – baltas Vytis raudoname dugne.
II. Lietuvos piliečiai ir jų teisės
▪ Pilietybės teisė įgyjama ir ji nustojama einant atitinkamu pilietybės įstatymu. Svetimos valstybės pilietis gali įgyti Lietuvos pilietybę, jeigu jis yra išgyvenęs Lietuvoje ne mažiau kaip dešimtį metų. Visos politinės teisės suteikiamos tik naturalizuotųjų vaikams, gimusiems Lietuvos pilietybėje, o patys naturalizuotieji įgyja tik aktyvias politines teises.
▪ Niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos kurios valstybės pilietis. Lietuvos pilietis tačiau nepraranda savo pilietybės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!