Klaipėdos kraštas – Mažosios Lietuvos provincija (iki 1923 metų)

1252 metais įkurtas Klaipėdos miestas – pilis beveik 700 metų buvo vokiškos kultūros ir vokiškos dvasios kupinas miestas. Tuo tarpu Klaipėdos apylinkėse gyveno daugiausia lietuviai.
1. Vokietijos delegacijų protestų, kurie teigė, jog Klaipėdos miestas grynai vokiškas, lietuviai beveik neturi gyventojų persvaros krašte ir tik “nedidelė lietuvių politikų grupė, neturinti jokios atramos” nori susijungti su katalikiškais Rusijos lietuviais.
2. Dėl to, kad Lietuva, turinti teritorinių ginčų su Lenkija, dar nebuvo pripažinta de jure iš Antantės valstybių pusės.
3. Dėl Lenkijos delegacijos Versalio Taikos kon-ferencijoje reikalavimų. Ji siekė gauti kuo daugiau teisių į Klaipėdos kraštą, kurios uostas buvo labai svarbus lenkų medienos eksportui. Be to, ir aktyvi Lenkijos rėmėja – Prancūzija – buvo labiau suinteresuota Klaipėdą atiduoti ne Lietuvai, bet bendrai Lietuvos – Lenkijos valstybei.
Klaipėdos krašto atsiskyrimas ir vėlesnis jos atitekimas Lietuvai tapo galimas, visų pirma, Taikos konferencijos pirmininko Prancūzijos premjero Žoržo Klemanso( Clemenceu ) dėka. “Senasis Tigras” Klemanso buvo nusistatęs antivokiškai ir buvo suinteresuotas kuo labiau susilpninti Prancūzijos priešininką - Vokietiją. Jo išvados apie tai, jog Klaipėdos kraštas visada buvo lietuviškas, kad Klaipėdos uostas yra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą – turėjo įtakos krašto atskyrimui nuo Vokietijos.
Versalio taikos sutarties 39 straipsniu iš Vokietijos buvo atimtas Klaipėdos kraštas, tačiau Lietuva jo negavo. Jį perėmė Prancūzija, numačiusi tokiu būdu priversti Lietuvą tenkinti Lenkijos pretenzijas.
1919 – 1923 metais krašto padėtis buvo panaši į laisvojo Dancingo miesto su savivalda ir administracija ir į plebiscitinių kraštų (kaip Saro žemė) padėtį. 1920 metais vasario 15 dieną Vokietijos komisaras grafas V. Lambsdorfas perdavė krašto valdymą Prancūzijos generolui D. Odri( Odry ), atvykusiam į kraštą su nedideliu Alpių šaulių batalionu. Po poros dienų D. Odri Klaipėdos kraštui valdyti paskyrė “Arbeitsauschuss’o” ( Darbo talkos ) prezidiumą ir pavadino jį krašto Direktorija. Šios Direktorijos pirmininku tapo Klaipėdos miesto burmistras D. Alterbergas( Alterberg ), palankus lenkų – lietuvių uni-jos idėjai, tačiau neturintis pasitikėjimo nei vietos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!