Lietuvos kultūros raida iki 1863 metų

XIX a. vienoje tautoje egzistavo kelios kultūros: aristokratiškoji(elitinė), bajoriškoji, liaudies (valstietiškoji) ir miestietiškoji. Visos kultūros buvo uždaros, tačiau kartu turėjo bendrų jungčių.
Lietuvos bajorai turėjo savą tautinės kultūros sampratą.. Jie rėmėsi LDK ištikimybės tradicija, išlaikė kultūrinį bendrumą ir savitumą.. Susidūrus bajorų ir liaudies interesams, pradėjo formuotis moderni lietuvių tautinė kultūra. Taigi XIX a. lygiagrečiai gyvavo abi sampratos.
Sugebėjo įrodyti, kad liaudies kultūra yra tautinė kultūra :A.Strazdas, vėliau S.Stanevičius, S. Daukantas, M.Valančius kartu.
1803m. Aleksandro I vyriausybė reformavo valstybės švietimo sistemą. Vilniaus vyriausioji mokykla reorganizuota į Vilniaus imperatoriškąjį universitetą. Šis vadovavo Vilniaus švietimo apygardai. Apygardas sudarė 3 pakopų mokyklos – aukštoji, vidurinės ir žemutinės parapijinės mokyklos. Vln. apygarda buvo didž. Rusijos imperijoje.
Universitetui vadovavo rektorius. Jis pavaldus kuratoriui – tarpininkui tarp Rusijos švietimo ministerijos ir universiteto, kuris galėjo tiesiogiai kištis į universiteto reikalus. 1803 – 1823, kuratorius A.J.Čartoriskis, daug gero padarė.
Daugiausiai universitete studijavo bajorai bei nedidelis skaičius miestiečių. Mokymo programa universali, dominuoja gamtos mokslai.
Veikė 4 fakultetai: Fizikos – matematikos, Medicinos, Moralinių ir politinių mokslų bei Literatūros ir laisvųjų menų. Dominavo Medicinos fakultetas – žymus medicinos mokslo centras susikūrė.
Fizikos – matematikos fakultetas : J Sniadeckis( fotosintezė), L Bojanus(lyginamoji anatomija). Literatūros ir laisvųjų menų : Grodekas, P.Smuglevičius, J. Rustemas.
2deš. Vid. universiteto profesoriumi tapo istorikas J.Lelevelis.Universitete atsirado pirmosios mokslo ir kultūros draugijos. Koncentravosi mokslinių veikalų leidyba. XIX a.pr. kultūrinis gyvenimas siejosi su VU.
Žymiausias neformavus žemaičių studentų būrelio veikėjas buvo rašytojas ir lietuvių kalbos gaivintojas S. Stanevičius. Jo veiklioje aktyviai dalyvavo S. Valiūnas, S. Daukantas, L.A.Jucevičius. Veikiamas šio būrelio veiklos, 1822m. K.Kontrimas iškėlė idėją įsteigti lietuvių kalbos katedrą.
XIX a. I pusės literatūra ir menas
Romantizmas –pagr šauklys A. Mickevičius. Tarpsukiliminio laikotarpio rašytojai Kraševskis ir Sirokomlė, jie idealizavo Lt praeitį, gamtą, smulkiųjų bajorų gyvenimą. Dar kartą romantinės idėjos atgimė XIX a. antroje pusėje, „Aušros“ ir „Varpo“ laikotarpiu.
XIX.a Lt literatūros raidos ypatybė – dvikalbiškumas( lenkų ir lietuvių klb). Grožinėje raštijoje vyravo lenkų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!