Pagoniškosios epochos Lietuvos kultūros pagrindiniai bruožai. Krikšto priėmimo reikšmė krikščioniškosios kultūros plitimui Lietuvoje.
• XIVa. Lietuva buvo vienintelė pagoniška valstybė tarp krikščioniškų Europos šalių.
• Pagonybėje buvo tikima į dievus ir deives.
• Pagal pagoniškus papročius numirėliai buvo deginami (su ginklais,žirgais,drabužiais) ir taip aukojami dievams.
• Milda- laimės ir laisvės deivė
• Velinas – mirties ir atgimimo dievas
• Giltinė – mirties deivė
• Kaukai – vaisingumo, derliaus turtų dvasios
Pagonių tikėjimas buvo gamtos jėgų ir dvasių kulto apraiška.
• Pagonių tikėjimas buvo gamtos jėgų ir dvasių kulto apraiška.
• Pagonys turėjo 4 kulto objektus: ugnį, medžius, žalčius, mirusiųjų vėlės.
• Pagrindinis kultas-saulė.
Raštija
• Vyravo lotynų, rusėnų kalbos, tačiau rašoma buvo mažai.
• Mokyklų pagonybė neturėjo.
• Vyravo žodinė paprotinė teisė.
• Visa tai stabdė europietiškos kultūros plitimą.
Rusėnų kalba
Lotynų kalba
Krikštas
• Pagal Krėvos sutartį (1385m. rugpjūčio 14d.) Jogaila įsipareigojo apkrikštyti lietuvius. Krikšto etapai: 1. 1386m. Vasario 14d. Krokuvoje apsikrikštijo Jogaila, jo brolis, giminaičiai, palydovai. 2. 1387m. Vasario mėnesį Vilniuje apsikrikštijo žemesnieji lietuvių bajorai, miestiečiai.
• Jogaila nutarė krikštyti tik pagonis ir nekrikštyti stačiatikių.
• Krikšto metu buvo naikinami pagonybės simboliai (kertami šventieji miškeliai,gesinama amžinoji ugnis).
Jogaila 1387m. įkūrė Vilniaus šventosios trejybės Katedrą, statė parapines bažnyčias, buvo įsteigta vyskupija, o 1387m. vasario 22d. raštu Jogaila uždraudė katalikų santuokas su stačiatikiais.
• Jogaila 1387m. įkūrė Vilniaus šventosios trejybės Katedrą, statė parapines bažnyčias, buvo įsteigta vyskupija, o 1387m. vasario 22d. raštu Jogaila uždraudė katalikų santuokas su stačiatikiais.
• Toliau vyravo lotynų raštmenys, kuriais naudodamasis Mindaugas bei kiti kunigaikščiai rašydavo laiškus lotynų kalba į vakarų Europą.
• Su krikštu Lietuva pateko į aukšto lygio to meto Vakarų Europos kultūros įtaką.
• Nuo krikšto iki XVIII a. II pusės katalikų bažnyčia Lietuvoje buvo svarbiausia kultūros ugdytoja ir puoselėtoja.
• Po krikšto priėmimo buvo pradėtos steigti pirmosios mokyklos, vėliau buvo sukurta pilnos struktūros švietimo sistema, vystėsi raštija, kūrėsi vienuolynai.
Šv. Trejybės Katedra
Po krikšto priėmimo žodinę paprotinę teisę pakeitė rašytinė teisė.
• Po krikšto priėmimo žodinę paprotinę teisę pakeitė rašytinė teisė.
• Iš pradžių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!