1791 metų gegužės 3 dienos Konstitucijos priėmimas

Įvadas „Šiuolaikinę valstybę sunku įsivaizduoti be konstitucijos, pagrindinio įstatymo, glaustai nusakančio politinės bendrijos sandarą ir piliečių santykį su savo valstybe. Tuo tarpu XVIIIa. antroje pusėje tai buvo dar naujas dalykas, naujos epochos vaisius.“ 1 „1791 m. gegužės 3 d. Varšuvoje posėdžiavęs Lenkijos ir Lietuvos valstybės Seimas priėmė pirmąją Europoje konstituciją, nustatančią pagrindinius valstybės valdymo principus. Iki tol pasaulyje tokio pobūdžio rašytinė konstitucija buvo tik viena – tai 1787 m. priimta JAV konstitucija. Pastaroji, nors ir ne kartą taisyta, veikia iki šiol. Pirmajai Europos konstitucijai likimas nebuvo toks palankus.“2 Objektas: 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. Tikslas: Susipažinti su 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. Uždaviniai: • Apžvelgti trumpai 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos priėmimą • Apžvelgti 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją • Aptarti jos veikimą • Metodai: Naudodamasi literatūra nagrinėsiu 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos priėmimas „1791 m. gegužės 3 d. Seimas priėmė naują Konstituciją, nustačiusią svarbiausius valstybės santvarkos organizavimo principus. Bajorų respublika su renkamu valdovu tapo konstitucine luomine monarchija. Konstitucija įteisino buržuazinį turto cenzo principą. Bežemiai bajorai neteko teisės dalyvauti seimeliuose, bet ją įgijo turtingesnieji miestiečiai. Konstitucija patvirtino miestų įstatymą, paskelbė valstybės globą laisviesiems valstiečiams, garantavo asmens laisvę į užsienį pabėgusiems ir grįžusiems valstiečiams. Gegužės 3 d. Konstitucija pakeitė ir valstybės politinę struktūrą. Vyriausioji valdžia buvo atiduota Seimui, panaikinta liberum veto teisė. Vykdomoji valdžia priklausė karaliui ir ministrų kabinetui, pavadintam Įstatymų sargyba. Karalius turėjo būti renkamas, tačiau iš valdančiosios dinastijos. Seimas išrinko 4 komisijas (ministerijas): Edukacijos, Policijos, Karo ir Iždo, bendras visai valstybei.“3 „Šiuo konstituciniu aktu bandyta įvesti nemažai naujovių ir stabilizuoti padėtį valstybėje. Patvirtintos teisės miestiečiams, įvestas nutarimų priėmimas Seime balsų dauguma. Konstitucija įtvirtino prancūzų švietėjų idėjas apie valdžios padalijimą. Vykdomąją valdžią gavo karalius, kurio sostas buvo paskelbtas paveldimu. Dalis šios valdžios priklausė ministrų kabinetui. Karaliaus vardu turėjo būti skelbiami teismo sprendimai.    Konstitucijoje nebeliko valstybės dalijimo į Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Jos tikslas buvo įtvirtinti centralizuotą valdžią Lietuvoje ir Lenkijoje, galutinai sulieti jas į vieną valstybę. Tačiau susilaukta lietuvių pasipriešinimo. Todėl vos praėjus keliems mėnesiams Seimo reformatoriai surado išeitį, ir 1791 m. spalio 20 d. pasirašė “Abiejų tautų savitarpio garantijos įstatymą”. Tačiau nei šios, nei kitos priemonės neišgelbėjo nuo kito valstybės padalijimo.“4 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija – pirmas žingsnis į demokratinę visuomenę „Gegužės 3-osios Konstitucija – tai luominės, o ne pilietinės, visuomenės konstitucija. Tiesa, tą luominę visuomenę bandoma modernizuoti, bet dėl to jos esmė nesikeičia. O esmė yra ta, kad Lenkijos ir Lietuvos valstybę buvo uzurpavusi bajorija. Žemesni luomai – miestiečiai, valstiečiai – buvo tiesiog niekinami. Gegužės 3-osios Konstitucija iš esmės išlaiko tą pačią luominę santvarką su nekvestionuojamu bajorų luomo dominavimu – bandoma tik atsisakyti tradicinės paniekos miestiečiams ir valstiečiams, pripažinti nors šiokias tokias jų teises.“5 „1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos ir Lietuvos valstybėje paskelbta konstitucija buvo pirmoji Rytų Europoje. Ji taip pat skelbė laisvės šūkius ir žengė pirmuosius žingsnius naikinant visuomenės susiskirstymą į luomus. Ir čia atsirado žmonės, kurie mąstė naujos valstybės interesais ir siekė reformų. Respublikos aristokratija tebemąstė senomis dogmomis ir gynė 1768 ir 1775 m. seimuose savo kardinatės teises: laisvą karalių rinkimą, kiekvieno atstovo seime sprendžiamą balsą, uniją, seną teisminę sistemą, viešpataujančią religiją, apostazę prilygindama nusikaltimui, tolygiam ištrėmimui iš krašto, saugojo dominiją ir visą su ja susijusią ūkio sistemą, bajorų karinius susivienijimus – Konfederacijas, mistifikavo aukso laisvę ir tvirtino kultūrinio sarmatizmo scholastiką. Aristokratija neleido pažeisti nieko, kas buvo įsigalioję praeityje ir virtę papročiu. Ir vis dėlto šalyje brendo reformos, kurių reikalavo ūkio pažanga, augantys miestai, didėjantis pavojus iš užsienio bei smarkėjanti jo akivaizdoje krašto anarchija ir, žinoma, filosofinės idėjos, ateinančios iš Vakarų. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija buvo tiesioginis rezultatas publicistų skelbiamų idėjų, perkeltų į Seimo debatus. > Ji buvo priimta Varšuvoje, spaudžiant miestiečių masėms ir absoliučios Seimo daugumos. Konstitucija išplėtė bajoriškąją demokratiją pakviesdama į Seimą miestiečių atstovus, skelbė valstybės globą laisviesiems valstiečiams, gražino religinę toleranciją, kūrė respublikinį valdymą nors ir monarchijos pavidalu, paliko lietuviams kultūrinį gyvastingumą ir individualumą bei tautinį sąmoningumą. Tačiau konstitucija nutylėjo uniją ir Lietuvos statusą valstybėje. Ji netgi naikino valstybinį padalinimą į Karalystę ir Kunigaikštiją. Joje nebeliko Lietuvos vardo. “6 „Valstiečiams Konstitucija davė nedaug: deklaruota valstybės globa (neteisėtų prievolių įvedimo atveju) ir šiaip jau pareikštas jų luomo pagyrimas: „Žmones artojus, iš kurių rankų išeina visa bagotysta žemės, kurie didžiausią giminėj [= tautoje] znočijas skaičių, per tą kuo tvirčiausia yra žemės syla, taip per spraviedlivastį, žmonystą ir pavynastį krikščionišką, kaip [ir] per locną mūsų reikalą gerai išpažintą, po apieka provų ir rundo žemės priimam“. Taigi, išsaugodama luominę valstybės struktūrą, Gegužės 3-osios Konstitucija žengė žingsnį į skirtumų tarp luomų mažinimą. Daugiau nebuvo ko tikėtis. Iš tiesų to meto Lenkijos ir Lietuvos visuomenė dar nebuvo subrendusi ir tokioms ribotoms reformoms. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Gegužės 3-osios Konstitucija buvo taip greitai užgniaužta, kodėl atsirado daug aršių jos priešininkų. Gegužės 3-osios Konstitucija buvo beviltiškai į bajorų savivalę įklimpusios valstybės bandymas išbristi iš bajoriškos anarchijos liūno. Tas liūnas ne tik pražudė Konstituciją bei pačią Lenkijos ir Lietuvos valstybę, bet ir lėmė Konstitucijos kompromisinį pobūdį, o kartu ir ribotumą, dėl kurio ją sunku lyginti su JAV konstitucija. Vienas iš Gegužės 3-osios Konstitucijos uždavinių buvo Lenkijos ir Lietuvos valstybės sustiprinimas gresiančio žlugimo akivaizdoje. Bandyta įgyvendinti racionalų valdžių padalijimo principą į įstatymų leidžiamąją (dviejų rūmų, arba, kaip sakoma lietuviškame vertime, „seklyčių“, Seimas), vykdomąją (karalius su ministrais ir komisijos) ir teisminę valdžią. Tuo tikslu kurtos pirmosios bendros Lietuvai ir Lenkijai valstybės institucijos.> Be jau minėtų luominės visuomenės modernizavimo tendencijų, Konstitucijoje aiškiai reiškėsi valstybės centralizavimo tendencijos. Centrinės valdžios stiprinimas iš tiesų buvo gyvybiškai būtinas pamažu yrančiai valstybei, bet tai reiškė ir tai, kad bus pažeidžiamos Lietuvos valstybės teisės. Tiesa, 1791 m. spalio 20 d. priimtame „Abiejų tautų abipusiame įsipareigojime“ kažkiek atsižvelgta ir į Lietuvos valstybingumą: nustatyta, kad bendrose komisijose bus po lygiai LDK ir Lenkijos atstovų. Bet karo ir iždo komisijos vis tiek turėjo likti bendros, o Liublino unijos aktas buvo palikęs Lietuvai atskirą iždą ir kariuomenę, ir tai buvo vienos iš svarbiausių Lietuvos valstybinio savarankiškumo apraiškų. “7 Išvados „Lenkija šia Konstitucija išties didžiuojasi. Tai viena iš svarbiausių Lenkijos švenčių, nedarbo diena. Mūsų istorinėje sąmonėje Gegužės 3-osios Konstitucija užima gerokai kuklesnę vietą, nors pastaruoju metu nuskamba raginimų neatsilikti nuo lenkų ir prisiminti, kad tai taip pat ir Lietuvos konstitucija.> Nėra visiška tiesa dažnai pasakomas teiginys, kad Gegužės 3-osios Konstitucijoje neminimas Lietuvos vardas. Iš tiesų jis paminėtas du kartus – pirmą kartą preambulėje, Konstituciją skelbiančio karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio titule, antrą kartą – patvirtinant bajorų luomui ankstesnių valdovų suteiktas privilegijas – tarp jų „Vladislovo Jagėlaus ir Vitoldaus, brolio jo, didelio kuningaikščio Lietuvos“, kaip sakoma to meto lietuviškame Konstitucijos vertime. Tačiau tiesa, kad Lietuvos vardas neminimas, apibūdinant pačią valstybę, kurios valdymo pagrindus ši Konstitucija nusako. Ji Konstitucijoje – tiesiog Lenkija, lenkų žemė. Vienalaikis Konstitucijos vertimas į lietuvių kalbą yra reikšmingas mūsų istorijos faktas – Gegužės 3-osios Konstitucija buvo pirmasis valstybės įstatymas, netrukus po jos priėmimo išverstas į lietuvių kalbą. Nuo čia prasideda lietuvių kalbos kelias į valstybės kanceliariją.“8 Naudota literatūra 1. Raila E. 1791 gegužės 3d. konstitucija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. 2001. P.7. 2. http://www.omni.lt/index.php?base/z_352464 3. http://lt.wikipedia.org/wiki/Stanislovas_Augustas_Poniatovskis 4. http://www.voruta.lt/article.php?article=55

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!