Kiekviena šiuolaikinė valstybė turi turėti kokį nors vieną pagrindinį įstatymą, konstituciją kurioje būtų nustatyta politinės bendrijos sandara ir piliečių santykis su savo valstybe.
Aš manau, kad svarbu ne tik žinoti dabartinę šalies Konstituciją, bet taip pat svarbu žinoti ar anksčiau šalyje buvo ir daugiau konstitucijų, kiek jų buvo. O apie 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją turėtų žinoti kiekvienas Lietuvos pilietis, nes ji buvo pirmoji Rytų Europoje.
Mano darbo tikslas – pabandyti paanalizuoti 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją, išsiaiškinti iš ko ji susideda ir kokie svarbiausi dalykai joje aprašomi ,kokie pagrindiniai demokratijos bruožai.
KONSTITUCIJOS STRAIPSNIAI
I. Viešpataujanti religija
Šis straipsnis teigė, jog viešpataujanti religija yra Romos katalikų. Jai yra suteikiamos visos laisvės ir privilegijos. Kitiems tikėjimams buvo užtikrinta laisvė, tačiau pereiti iš katalikybės į kitą tikėjimą buvo draudžiama. (1)
II.Bajorai žemvaldžiai.
Čia pabrėžiama bajorų luomo pirmenybė visuomenėje, tačiau kokių nors papildomų ypatingų teisių ir privilegijų jam nėra suteikiama. Bajorams yra pripažįstama asmens neliečiamumo teisė, bei kilnojamo ir nekilnojamo turto teisė. Taip pat yra paskelbta lygybė tarp visų bajorų, siekiant pareigybių ir tarnaujant savo valstybei. Konstitucija garantavo bajorams visas privataus ir politinio gyvenimo teises ir prerogatyvas. Tačiau šias teises turėjo ne visi bajorai, o tik dvarininkai. Bajorai pripažįstami laisvės ir šios konstitucijos gynėjais. (1;4)
III. Miestai ir miestiečiai
Šio straipsniu į konstitucijos tekstą įtraukiamas įstatymas „Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos valstybėje“ priimtas 1791 m. balandžio 18 d. Šiuo įstatymu miestiečiams buvo garantuota asmens neliečiamumo teisė, ši teisė negaliojo bankrotininkams ir sučiuptiems nusikaltimo vietoje. Miestiečiai įgavo teisę eiti administracines ir teismo pareigas, taip pat siekti karinių laipsnių (išskyrus tautinę kavaleriją). Turtingiems miestiečiams ir inteligentams buvo suteikiamos bajorų teisės. Miestiečiai, gavę tarnybą arba karininko laipsnį, gaudavo bajoro titulą. Pagal šio straipsnio antrąjį punktą į bajorų seimo sudėtį turėjo įeiti 24 miestų įgaliotiniai, jie seime tik galėjo kelti klausimus, lietusius miestus, o ne balsuoti. Miestiečiams atsivėrė plačios galimybės nobilituotis. (1;4)
IV. Valstiečiai
Šis įstatymas...
Šį darbą sudaro 2125 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!