1922 ir 1928 metų Konstitucijų palyginimas

1. Eidintas A. Antanas Smetona.- Vilnius: Mintis, 1990. -243p.
2. Lietuvos Valstybės Konstitucijos.- Vilnius: Mokslas, 1989.-239p.
3. Lopata R. Autoritarinis režimas tarpukario Lietuvoje: aplinkybės, legitimumas, koncepcija.-Vilnius: Lietuvos istorijos institutas,1998.- 121p.
4. Maksimaitis M. Vingiuotas kelias žemyn//Politika.- 1991.-Nr.1.-P.13-15.
5. Maksimaitis M.,Vansevičius S. Lietuvos valstybės ir teisės istorija.- Vilnius,1997.-301p.
6. Merkelis A. Smetona. Jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla. - New York, N.Y., 1964. - 740p.
7. Rėmeris M. Lietuvos Konstitucinės teisės paskaitos.- Vilnius: Mintis,1990.-511p.
8. Švoba J. Seiminė ir prezidentinė Lietuva.- Vilnius: Vyturys,1990.-422p.
9. Truska L. A.Smetona ir jo laikai.- Vilnius: Valstybinis leidybos centras,1996.
Įvadas
Konstitucija - pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Tik priėmus konstituciją, įmanomas teisinis valstybės funkcionavimas, juridinė aukščiausiųjų politinės valdžios organų veikla, betarpiška įstatymų leidyba. Konstitucija nustato valstybės santvarkos pobūdį, padrindines institucijas, jų kompetencijas, apibrėžia piliečių teises. Valstybės politinės sistemos veikimas, jos sudėtinių dalių sąveikos galimybės priklauso būtent nuo šio pagrindinio valstybės įstatymo.
XXa. I pusės nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvenime buvo priimtos 4 laikinosios ir 2 nuolatinės konstitucijos, kuriomis buvo bandoma tobulinti šalies politinės sistemos pagrindus. Ilgiausiai galiojusios ir turbūt labiausiai Lietuvos politinį gyvenimą įtakojusios buvo 1922m. ir 1928m. Lietuvos Valsybės Konstitucijos. Gimusios nevienodomis politinėmis sąlygomis, jos iš esmės įtvirtino visiškai skirtingus politinės sistemos funkcionavimo rėmus. Nors abi formaliai pripažino demokratinių principų viršenybę ir įteisino demokratinę santvarką, 1928m. konstitucijos įtvirtintas režimas akivaizdžiai krypo diktatūrinio valdymo link, taip atmesdamas 1922m. konstitucijos suponuotą parlamentinės valdymo formos įteisinimo schemą.
Šiame darbe aš pabandysiu trumpai apžvelgti minėtų dviejų ryškiausių tarpukario Lietuvos konstitucijų atsiradimo sąlygas, aptarti jose įtvirtintos politinės sistemos pagrindinius bruožus ir šiek tiek giliau panagrinėti konstitucinių aukščiausiųjų valstybės organų veikimą.
Parlamentarizmo įtvirtinimas 1922m. konstitucijoje
Konstitucjos kūrimą įtakoję veiksniai
1918m. atkūrus Lietuvos valstybę, Lietuvos Tarybos vienas svarbiausių uždavinių buvo sušaukti Steigiamąjį Seimą, kuris savo ruožtu turėjo parengti ir konstituciškai įtvirtinti naujos valstybės pagrindus. Nuolatinės Lietuvos valstybės konstitucijos parengimui buvo sudaryta komisija, kuriai pirmininkavo krikščionių demokratų partijos atstovas A. Tūmėnas.
Ruošiant konstituciją, Steigiamajame...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!