Piliečių teisinė padėtis 1922 m. konstitucijoje

Valstybių konstitucijos- tai aukščiausios galios valstybės įstatymai: jie nubrėžia valstybėje galiojančias teisės ir teisėkūros pagrindus, tvirtina reikalavimą, kad visos kitos teisės normos neprieštarautų juose nustatytiems principams ir normoms. Konstitucijoms, kurios dažnai oficialiai įvardijamos kaip pagrindinis valstybės įstatymas ir norminių teisės aktų hierarchijoje užima ypatingą vietą- aukščiausiąją- vietą, teisės šaltinių arba teisės normų raiškos formų sistemoje paprastai skiriamas absoliučiai išskirtinis vaidmuo.
Išskirtinę konstitucijų reikšmė ne mažiau susijusi su jų turiniu. Konstitucijos teisiškai reglamentuoja valstybės santvarkos principus, aukščiausiųjų valdžios institucijų sistemos ir funkcionavimo principus.
Tokia pat reikšminga konstitucinio reglamentavimo sritis- asmens statutas, asmens ir piliečio laisvės ir pareigos. Be, to plečiantis valstybės vaidmeniui socialinėje ir visuomeninėje srityse, teisei vis labiau socializuojantis, nuo XX a. pradžios konstituciškai reglamentuojama nemažai svarbiausių ūkio gyvenimo ir visuomeninio pobūdžio dalykų.
Tad konstitucijos valstybėje užtikrina valstybės santvarkos, politinės, ekonominės ir socialinės raidos, tarptautinių santykių stabilumą, žmogaus ir piliečių teisių įgyvendinimą ir kitus visuomenei aktualius dalykus.
Einąs Respublikos Pareigas Steigiamojo Seimo Pirmininkas skelbia 1922 m. rugpjūčio mėn. 1 dieną Steigiamojo Seimo priimtą Lietuvos Valstybės konstituciją.
1922 m .Lietuvos valstybės konstitucija buvo įvairių to meto politinių ir teisinių idėjų poveikio rezultatas.
Ši konstitucija susidėjo iš nedidelės preambulės ir 108 straipsnių, suskirstytų į 15 skyrių:
I. Bendrieji dėsniai;
II. Lietuvos piliečiai ir jų teisės;
III. Seimas;
IV. Vyriausybė;
V. Teismas;
VI. Vietos savivaldybė;
VII. Tautinių mažumų teisės;
VIII. Respublikos gynimas;
IX. Švietimo reikalai;
X. Tikybos ir kulto dalykai;
XI. Valstybės ekonominės politikos pagrindai;
XII. Valstybės finansai;
XIII. Socialinė apsauga;
XIV. Konstitucijos keitimas ir papildymas;
XV. Įvedamieji nuostatai;
4. LIETUVOS PILIEČIAI IR JŲ TEISĖS 1922 M. KONSTITUCIJOJE
8. Pilietybės teisė įgyjama ir jos nustojama einant pilietybės įstatymu.
9. Svetimos valstybės pilietis gali būti priimtas Lietuvos pilietybėn, jeigu jis yra išgyvenęs Lietuvoje ne mažiau kaip dešimt metų.
10. Niekas negali būti katu Lietuvos ir kurios kitos valstybės pilietis.
11. Visi Lietuvos piliečiai, vyrai ir moteris, yra lygūs prieš įstatymus. Negali būti teikiama ypatingų privilegijų nei mažinama teisių piliečiui dėl jo kilmės, tikėjimo tautybės.
12. Piliečio asmuo neliečiamas. Traukti pilietis tiesion...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!