Katalikų bažnyčios organizacija ir padėtis Lietuvoje

Lietuvos krikštas 1387 m. buvo lemtingiausias Krėvos unijos padarinys. Krikšto dėka atsiranda mauja rašto kultūra, leidžianti tyrinėti Lietuvos istorija iš vidaus. Taip pat atsiranda mokslo kultūra, suintensyvėja tarptautinė komunikacija. 1388 m. popiežius Urbonas II pripažino Lietuvos krikštą ir paskyrė Vilniaus vyskupą, pranciškonų vienuolį Andrejų. Vilniaus vyskupija iš pradžių buvo pavaldi tiesiogiai popiežiui, bet vėliau perduota Jiezno miesto vyskupijai. Pirmieji kunigai buvo atvykėliai iš Lenkijos. Gana ilgai buvo jaučiamas kunigų trūkumas. Žemaitija, bent jau formaliai, priklausė ordinui ir krikštas čia nevyko.
Krikšto metu Lietuvos valstybė jau pajėgė iš karto sukurti vyskupijų ir parapijų organizaciją. Todėl katalikų Bažnyčia Lietuvoje išsyk pradėjo gyvuoti kaip funkcionuojanti institucija. Tačiau žemo lygio žemdirbystė ir iš to išplaukianti nedidelė renta neleido greitai plėsti parapijų tinklo. XV-XVI a. sandūroje vienitelė geriau organizuota Vilniaus vyskupija turėjo apie 130 parapijų, iš kurių maždaug apie šimtas atsirado jau po Vytauto Didžiojo. Šio šimto du trečdalius jau įsteigė ne didysis kunigaikštis, o diduomenė. Pasirodė pirmosios vyskupų fundacijos (Armoniškių – 1452 m., Medvedičių – 1483 m., Salako – 1496 m., Tauragnų – 1498 m.). XV a. pabaigoje bajorų (daugiausia – giminaičių) grupės jau pajėgė steigti mažas bažnyčias arba altorius jose. Per XVI a. pirmąją pusę Vilniaus vyskupijos parapijų ir filijų skaičius padvigubėjo, o diduomenės fundacijų dalis dar labiau išaugo (beveik 100 bažnyčių). Bažnyčių steigimo ir patronato svorio centro persikėlimas į diduomenės rankas liudijo, kad feodalinis Lietuvos elitas įtvirtino savo pozicijas ne tik valstybės, bet ir Bažnyčios institucijose, o katalikų tikėjimas išplito ne vien aplink stambiausius šalies administravimo centrus. Beje, Žemaičių vyskupijoje šis procesas vyko lėčiau: XVI a. viduryje ji turėjo tik apie 40 parapijų. Toks jų tinklas apėmė beveik visus krašto valsčius, bet tai buvo pasiekta ne iš karto. Toks stambaus valsčiaus centras, kaip Šiauliai, parapijos bažnyčią gavo tik XV a. viduryje, o Rietavas – tik XVI a. antrą ar trečią dešimtmetį. Palangoje bažnyčia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!