Tautinis sąjūdis ir savimonės raida Lietuvoje XIX amžiuje

TAUTINIS SĄJŪDIS IR LIETUVIŲ SAVIMONĖS RAIDA XIX A.
• Iš V.Europos sklindančios demokratijos ir nacionalizmo idėjos.
• Romantizmas įtakojo susidomėjimą lietuvių tautos praeitimi, liaudies kultūra, lietuvių kalba.
• Nepasitenkinimas caro Aleksandro I politika.
• LDKpolitinės autonomijos Rusijos sudėtyje.
• Siekimas atkurti visą Lenkijos karalystę su 1772 m. sienomis.
• Dvasininkija, kuri norėjo liaudį šviesti lietuviškomis maldaknygėmis ir elementoriais.
• Pasauliečiai, kurie prisidėjo prie valstiečių švietimo.
Eiga:
• I etapas prasidėjo XIX a. pirmajame ketvirtyje Vilniaus universitete (universiteto auklėtiniai, dauguma jų-žemaičiai, būrėsi į bendraminčių susivienijimus). Tikslai:
1. Siekė šviesti liaudį.
2. Leisti lietuviškas knygas.
• Atnaujino veiklą pusiau legalios masonų ložės ("Palemonas", "Tobuloji vienybė" ir t.t). Tikslai:
1. Kelti humaniškumo ir žmonių brolybės idealus.
• 1817 m. Šubravcų draugija-liberali inteligentų organizacija, kuri kovojo satyra su bajorijos konservatizmu.
• 1817 m. Įkurta nelegali Filomatų draugija (vienas įkūrėjų-A. Mickevičius). Veikė per Filaretų draugiją, palaikė ryšius su lenkijos politinėmis organizacijomis. Tikslai:
1. Atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybę.
2. Panaikinti baudžiavą.
• 1825 m. Karinių bičiulių draugija.
• 1828 m. Vilniaus universitete norėta atidaryti lietuvių kalbos katedrą, tačiau neleista.
• 1830-1831 m. Sukilimas. Reikšmė:
1. Pažadino lietuvių tautą kovai su carizmu dėl tautinio ir socialinio išsivadavimo.
Pasekmės:
1. Rusijos valdžia uždarė daug bažnyčių ir vienuolynų.
2. Vertė bažnyčias cerkvėmis.
3. Daug žmonių buvo ištremti, o į jų vietą atkelti rusai.
4. Sustabdytas Lietuvos Statuto veikimas.
• Po 1830-1831 m. dauguma lietuvių inteligentų pasitraukė į Rusiją, į Sankt Peterburgą.
• 1832 m. Uždarytas VU, nes sukilime dalyvavo daug studentų.
• 1836 m. Įkurta slapta draugija-"Demokratinė draugija".
• 1838 m. Visos nelegalios grupės sujungtos į vieną politinę organizaciją-Lenkų tautos sąjungą.
◦ 1841 m. Išsireikalavo leidimo steigti lietuviškas mokyklėles prie bažnyčių Žemaičių vyskupystėje.
◦ 1845 m. Simono Daukanto "Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių".
◦ 1846 m. Laurynas Ivinskis pradėjo leisti lietuviškus kalendorius ("Metskaitlius").
◦ 1856-1857 m. Augusto Šleicherio parašyta ir išleista pirmoji mokslinė lietuvių gramatika.
◦ 1857-1859 m. Nesėkmingas mėginimas gauti leidimą lietuviškam laikraščiui Lietuvoje leisti.
◦ 1858 m. Peterburgo katalikų dvasinėje akademijoje įsikūrė lietuvių būrelis, kuris leido laikraštėlį „Literatų žirgas“. Jie buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!