LIETUVOS TEISĖS RAIDA XVIII A.
Lietuvoje teisė pradėjo formuotis, kaip ir valstybė, XII a. pab. – XIII a. pr. Lietuvos teisinė sistema kūrėsi romėnų teisės pagrindu, todėl ji priskiriama romanų – germanų teisės šeimai. Iš viso pasaulyje yra keturios pagrindinės nacionalinės teisės sistemos: romanų – germanų, anglosaksų bendroji teisė, religinė bendruomeninė Azijos ir Afrikos šalių teisė ir ideologizuotos teisės sistemos (t.y. šalių, kur vyrauja autoritarinis režimas teisės sistemos).
Bręstant ir demokratėjant visuomenei, teisės aktai buvo papildomi naujomis normomis, kurių besivystantis gyvenimas arba panaikinamos, jei jos nebebuvo naudojamos. LDK ir dabartinės Lietuvos teisės sistemų būdingas bruožas – teisės normų “gyvumas” (kuriamos arba egzistuoja tik tos normos, kurių reikalauja visuomeniniai ekonominiai – socialiniai santykiai).
Lietuvių tauta savąjį valstybingumą, pagal turimus istorijos šaltinius, suformavo XIII a. ir, kaip buvo būdinga ano meto valstybėms, sukūrė valstybinį darinį – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, vadovaujamą monarcho, t.y. vienvaldystės pagrindu. Šis valstybinis darinys, per šešis šimtmečius keisdamas savo vidaus valdžios formą nuo vienvaldystės link dalies visuomenės (vieno socialinio luomo) demokratėjimo, taip dabar suvokiamas šis procesas, XVIII a. pabaigoje buvo sunaikintas kitų, gretimai gyvavusių valstybinių darinių – Rusijos, Vokietijos ir Austrijos – Vengrijos, kurių valstybės valdžios ir visuomenių demokratėjimo formos buvo gerokai konservatyvesnės.
Šiame darbe bandysiu atskleisti pagrindinius LDK teisės bruožus XVI – XVIII a., bei egzistavusias teisės formas. Sakau egzistavusias, nes iki šių dienų galiojančių teisės aktų neišliko.
II. LIETUVOS VISUOMENINĖ SANTVARKA XIV- XVI AMŽIAIS
Pirmaisiais ankstyvosios feodalinės monarchijos metais buvo trys feodalinės žemėvaldos rūšys: Didžiojo kunigaikščio domenas, tarnų (administracijos) valdos ir bajorų tėvonijos.
Valstybė kūrėsi, vykstant aštriai žemės savininkų kovai. Ankstyvojo feodalizmo Lietuvos valstybės istorinė ypatybė – stipri Didžiojo kunigaikščio valdžia. Didžiojo kunigaikščio valdžios šaltinis – tuometiniai ekonominiai santykiai ir istorinės aplinkybės.
XVI amžiaus pabaigoje buvo susiformavusios trys feodalų grupės: kunigaikščiai, ponai ir bajorai. Valstiečiai buvo priešinga feodalams klasė. Feodalams priklausydavo valstiečiai ir nelaisvos šeimynos. Nelaisva šeimyna – tai vergai, tokie priklausomi žmonės, kurie neturi...
Šį darbą sudaro 3855 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!