Lietuvos valstybinė santvarka XVIII amžiuje

Jonui Kazimierui Vazai 1668 m. atsisakius sosto ir taip pasibaigus Vazų dinastijos viešpatavimui Lietuvos ir Lenkijos Respublikoje, valstybės sostan 1669 m. įžengė Mykolas Kaributas Višnioveckis- karaliavo nuo 1669 iki 1673 metų. Jis buvo kilęs iš garsios, net 230 tūkst. valstiečių gausiuose Padneprės dvaruose turinčios giminės, pasižymėjusios kovomis su kazokais. Iš tėvo pusės jis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palikuonis, o iš motinos, Grizeldos Zamoiskaitės, kildino save iš garsios lenkų valdovų Piastų giminės. Ketveri jo valdymo metai parodė visą jungtinės valstybės sąjungos netobulumą, šlėktiškosios demokratijos virtimą visiška arachija ir didikų ambicijų karą, vedantį į valstybės interesų išdavystę. Karalius buvo išrinktas užsitęsus elekciniam seimui. Karaliui M. K. Višnioveckiui teko stiprinti ryšius su Austrija- 1670 m. jis vedė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Leopoldo I seserį Eleonorą Habsburgaitę. Jo valdymo metu Lietuvos ir Lenkijos Respublikai iškilo pietinės kaimynės- Turkijos grėsmė, kuri valstybei tapo pagrindine XVII a. Antrosios pusės užsienio politikos problema. Pagal 1667 m. Andrusovo taiką su Rusija, kairiakrantė Ukraina buvo atitekusi Rusijai, o dešiniakrantė likusi Lenkijai. Nepatenkinti Lenkija etmono Petro Dorošenkos vadovaujami kazokai pasidavė Turkijos sultono globai, kuris pasinaudojo ta proga išplėsti Turkijos įtaką Ukrainoje. Dėl to prasidėjo Lenkijos karas su Turkija. 1671 m. kazokai ir Krymo totoriai užpuolė Lenkiją. Karo pradžioje Lenkija sėkmingai gynėsi ir buvo užėmusi žymią Ukrainos dalį, bet greitai jai pradėjo nesisekti, nes Lenkijos bajorai delsė rinktis į karą, o Lietuvos kariuomenė staiga pasitraukė ir paliko lenkus vienus. Ukrainoje kilo sukilimas ir Lenkijos kariuomenės vadas Jonas Sobieskis pasitraukė iš Ukrainos. 1672 m. turkų kariuomenė Įsiveržė į Podolę. Mykolui Kaributui Višnioveckiui valdant pasireiškė ir šlėktiškosios demokratijos virtimas anarchija. Sulaukti reformų liberum veto teisę seime turinčiame krašte tapo beviltiška.
1673 m. Seime išsireikalavo, kad kas trečias seimas būtų šaukiamas Lietuvoje, o jam pirmininkautų maršalka lietuvis.
1673 m. žygio į Chotiną prieš turkus metu netikėtai mirė Mykolas Kaributas Višnioveckis. Višnioveckio valdymo metu dar labiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!