Lietuvos kariuomenė XIII – XV amžiuje

Darbo naujumas ir aktualumas. Šią temą „Lietuvos kariuomenės struktūriniai pokyčiai XIII – XV a.“ pasirinkau, nes tais amžiais prasidėjo pagrindinis Lietuvos, kaip valstybės kilimo laikotarpis, lėmęs jos iškilimą Rytų Europoje. Kryžiuočių ordinas buvo didžiausia viduramžių jėga, tačiau būtent Lietuvos pulkų modernizacija ir evoliucinis prisitaikymas prie naujai iškilusių grėsmių lėmė, jog mūsų kraštas priėmė krikščionybe ne jėga ją užėmus, o savo noru.
Šiuo darbu noriu parodyti, jog nuolatinės lietuvių karių pergalės mūšiuose prieš Ordino armijas nėra vien atsitiktinumas, o buvo pasiekiamos ne tik išmintingai ginantis, bet ir nuolatos kontratakuojant, į pagalba pasitelkus ginkluote ir taktikas niekuo nenusileidžiančias, o kartais net ir lenkiančias naudojamas kryžiuočių.
Tyrimo objektas. Lietuvos karių modernizacija.
Darbo tikslas. Remiantis rašytiniais šaltiniais atskleisti ir išryškinti pagrindinius lietuvių ginkluotės, rikiuotės, manevrų, įtvirtinimų ir taktikos tobulėjimo aspektus, ir kokią įtaką tai turėjo tolesnei LDK istorijai.
Darbo uždaviniai. Darbe siekiama: 1) išsiaiškinti kaip būdavo rengiamasi atremti priešų puolimus; 2) kaip kito ginkluotė ir taktika; 3) kur ir kaip būdavo montuojami gynybiniai įtvirtinimai; 4) kokios gudrybės naudotos siekiant įveikti Ordiną.
Išanalizavus šių autorių veikalus, su ganėtinai optimistišku požiūriu į XIII a. Lietuvos kariuomenės ginkluotę išsiskyrė Jurginis, kurio apibūdintas lietuvių raitelis mažai kuo skyrėsi nuo to paties laikotarpio Vokiečių ordino riterio. Net logiškai mastant, lietuviai fiziškai negalėjo taip greitai ištobulinti ir apginkluoti savo kavalerijos, ir taip padaryti juos pagrindine smogiamąja armijos dalimi. Šį požiūri dar labiau pagrindžia Kiaupa, Mickevičius ir Bumblauskas, teigdami, jog XIII a. Lietuvoje arkliai buvo naudojami tik kaip transporto ar keliavimo priemonė, bet ne kaip kovos „aparatas“. Skeptiškai galima žvelgti ir į Jurginio nuomone apie Lietuvoje kaldintus aukštos kokybės geležinius ginklus, brangiais metalais išpuoštą ekipuotę bei tarp lietuvių šaulių paplitusius arbaletus.
Metodologinis pagrindas. Renkant, klasifikuojant, interpretuojant, lyginant, sisteminant medžiagą šia tema, naudotasi istoriniais tyrimo metodais: analitiniu, naratyviniu.
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, aštuoni skyriai, išvados, literatūros sąrašas ir priedai.
I. Lietuvos kariuomenė XIII – XV a.
1) Šaukimas į karą
Lietuva...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!