5. Rašytiniai šaltiniai I –IV a.
6. Rašytiniai šaltiniai V-VIII a. apie to meto baltus
7. Lietuvos vardas seniausiose rašytiniuose šaltiniuose
8. Išvados
Dažnai Lietuvos žmonės kelia sau klausimus – iš kur ir kada mes atėjom, kas mes buvome, kokie mes buvome. Ilgo visuomeninio bendravimo kelyje mes tapome baltais ir, pagaliau, lietuviais, kuriais ir dabar esame. Seniausios mūsų istorijos pažinimo keliai sudėtingi: ilgą laiką ivairių mokslo šakų – antropologijos, archeologijos, etnografijos, istorijos ir kalbotyros – mokslininkai žiūrėjo į Lietuvos priešistorę tarsi iš ,, savojo kampo”. Archeologai, pasitelkę jiems vieniems būdingus tyrimų šaltinius – praejusiųjų epochų paminklus – mėgino atskleisti seniausios Lietuvos vysuomenės vystymosi dėsningumus, jos materialiąją ir , kiek leido jėgos bei galimybės, dvasinę sienosios baltų visuomenės gyvenimo pusę. Istorikai interpretuodami rašytinius šaltinius, siekė indentifikuoti baltų gentis ir jų gyventas teritorijas, didelį dėmesį sutelgdami Lietuvos valstybės tapsmo rašytiniams šaltiniams, kalbininkai – vietovardžiais ir vadenvardžiais apibrėžė baltų kalbinį arealą, baltų kalbų šakas, jų atsikyrimo laiką, vietines tarmes ir tartis, antropologai, remdamiesi laidojimo paminklų tyrinėjimų medžiaga, narinėjo senųjų žmonių fizines savybes, jų antropologinį tipą. Praėjo nemažai laiko, kol buvo suvokta, kad lietuvių etnogenezės tyrinėjimai reikalauja bendrų suinteresuotų mokslų pastangų. Bendro darbo rezultatas yra akivaizdus: vienas kita papildant ir drauge pataisant, skleidžiasi gana tikroviškas vaizdas apie mūsų seniasią istoriją.
Lietuvos priešistorė
Pasitraukus ledynams paskui tundroje besiganančius šiaurės elnius į Lietuvos teritoriją iš pietų ir pietvakarių atėjo pirmieji gyventojai. Tai buvo apie X tūkstantmetį pr. Kr. Nedideli medžiotojų būreliai trumpalaikes stovyklas įsirengdavo sraunių upių pakrantėse. Jie paliko pirmuosius įrankius: iš titnago pagamintus strėlių antgalius, kailiams apdirbti reikalingus gremžtukus, grandukus. Pagal strėlių antgalių formą archeologai išskiria dvi jų kultūras: Svidrų ir Madleno. VIII tūkstantmetyje pr. Kr. klimatas Lietuvoje pradėjo sparčiau šilti, kraštas apaugo miškais. Greta medžioklės žvejyba ir rankiojimas tapo vienu svarbiausių gyventojų verslų. Pradėti megzti tinklai, skobti luotai. Patobulėjo ir titnago apdirbimas. Išmokta pagaminti mažus įrankius iš smulkių titnago skeveldrėlių,...
Šį darbą sudaro 8308 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!