Baltų gentinių junginių formavimasis ir baltų genčių sąjungos

Baltų gyvenimas Senajame geležies amžiuje (I-IV a. po Kr. gim.) ir tautų kraustymosi laikotarpiu labai pasikeitė. Baltai pirmaisiais m. e. amžiais išmoko iš vietinės balų rūdos pasigaminti geležį, ir geležiniai darbo įrankiai bei ginklai visiškai įsigali kasdieniniame gyvenime. Tai gerokai palengvino žemės ūkio darbus: sparčiau kertami miškai, plečiasi dirbamos žemės plotai, pradėta naudoti arklus su geležiniu noragu, dalgius ir pjautuvus. Žemdirbystė tampa svarbiausiu baltų verslu. Labai suaktyvėjo prekyba su kaimyniniais kraštais ir, svarbiausia, su Romos imperija. Į baltų kraštus įvežama dideli kiekiai spalvotųjų metalų (žalvario, sidabro), o išvežama ne tik gamtos gėrybės: kailiai, oda, vaškas ir gintaras, romėnų vadintas „šiaurės auksu", bet net kai kurie amatininkų dirbiniai. Archeologiniai radiniai ir ypač daugėjantys piliakalniai bei kapinynai rodo, kad tuo metu daugėjo gyventojų, apgyvendinamos naujos vietos. Apie IV-V a. jau atsiranda turtingų genčių diduomenės ir karo vadų kapų, o iki V-VIII a. susiformuoja visi baltų genčių junginiai, žinomi iš vėlesnių rašytinių šaltinių.
SENIAUSIOS RAŠYTINĖS ŽINIOS APIE RYTŲ PABALTIJO GYVENTOJUS. Pirmasis baltų gentis mini romėnų istorikas P. K. Tacitas 98 m. parašytame veikale Gennanija. Rašydamas apie Europos tautas, gyvenančias į šiaurę nuo Romos imperijos, viename iš knygos skyrių jis taip kalba: „Dešiniajame savo krante Svebų (t. y. Baltijos) jūra skalauja aisčių (estijų) gentis (Aestiorum gentes), kurių papročiai bei apdaras kaip ir švedų, o kalba artimesnė britaniškai. Jie garbina dievų motiną. Kaip savo tikėjimo ženklą nešioja šernų statulėles, kurios atstoja ginklus ir gina nuo visko, deivės garbintoją apsaugo net priešų maišaty. Kalavijus vartoja retai, dažniau vėzdus. Javus bei kitus reikalingus augalus augina uoliau negu tingūs germanai. Jie apieško ir jūrą: seklumose ir pačiose jos pakrantėse vieninteliai iš visų rankioja gintarą, jų pačių vadinamą „glesum". Gintaro savybių ir kaip jis atsirado jie, kaip barbarai, netyrinėjo ir nieko apie jį nežino. Juk gintaras ilgai išgulėjo tarp kitų jūros išmetamų daiktų, kol mūsų prabanga suteikė jam vertę. Patys...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!