Baltų formavimasis. Vakarų ir rytų baltai

Baltų formavimasis. Vakarų ir rytų baltai.
Dieninis skyrius 1k.3gr.
Anktyvasis metalų laikotarpis, trukęs du paskutinius tūkstantmečius pr. Kr., Europos istorijoje pažymėtas labai svarbiais įvykiais. III ir II tūkstantmečių pr. Kr. sandūroje Europos teritorijoje susiformuoja pirmosios civilizacijos. Kretos saloje, vėliau žemyninėje Graikijoje susidaro pirmosios valstybės. Seniausiose valstybėse susiformuoja rašto sistemos. Senieji rašytiniai šaltiniai ne tik išsemia etninių klausimų problematiką. Jų dėka senovės civilizacijų kaimynystėje gyvenusios visuomenės iš nebylių archeologinių kultūrų virsta gentimis, turinčiomis savo vardus.
Valstybių su centralizuota valdžia atsiradimas turėjo įtakos kaimyniniams kraštams- Balkanuose, dunojaus baseine formavosi įvairios archeologinės kultūros, kuriose galima įžvelgti politinės valdžios atsiradimą ir koncentraciją, kitaip tariant, valstybės užuomazgas. Visi šie įvykiai vyko toli nuo Lietuvos teritorijos, tačiau jų atgarsiai galėjo pasiekti ir mūsų kraštus.Ankstyviuoju metalo laikotarpiu baltų žemėse susiformuoja dvi svarbios archeologinės kultūros, kurios turėjo įtakos tolimesniai kultūrų raidai. Baltų gyvenimas nuo šių kultūrų formavimosi pradžios vyko skirtingai.
Šiame darbe bus apžvelgtas ankstyvasis metalų laikotarpis Europoje ir aptartos dvi sritys- buvusi pietvakarinė ir šiaurės rytinė Narvos kultūros teritorijos, kuriose Narvos kultūra peraugo į Brūkšniuotosios keramikos ir Vakarų baltų pilkapių kultūras.
Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius (2000 m. pr. m. e. – 100 m. e. m.)
Ankstyvuoju metalų laikotarpiu vadinamas priešistorės tarpsnis, trukęs daugiau nei du tūkstantmečius: nuo ankstyviausių bronzinių daiktų pasirodymo iki pirmųjų mūsų eros metų, kai Lietuvoje prasidėjo ryškios permainos, susijusios su Romos imperijos įtaka barbarų pasauliui. Šis laikotarpis paprastai skirstomas į bronzos (žalvario) ir ankstyvajį geležies amžius, kurie apibendrinamojo pobūdžio Lietuvos tyrinėtojų darbuose dažniausiai apibendrinami bendrai (M. Gimbutienė, 1985).
Nuo IV tūkstantmėčio pr. m. e. Europoje gaminami variniai ir auksiniai dirbiniai dėl nepakankamo kietumo neišstumė nuo seno naudojamų akmeninių dirbinių. Po antrosios kurganų kultūros bangos (IV tūkst. pr. m. e.) žlugo Europos vario kultūra. Vydurio Europoje įrankių ir papuošalų gamyba iš vario lydinių prasidėjo apie 2200 m. pr. m. e. Metalo dirbiniai iškarto tapo mainų objektu ir plačiai paplito toli nuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!