Baltų gentys ir amatai

Apie 400 m. Europoje įvykusios permainos — hunų įsiveržimas, gotų ir Romos imperijų žlugimas bei germanų tautų kraustymasis — negalėjo nepaveikti baltų kultūros, nors tiesiogiai baltų žemių jos nelietė. Sutriko senieji prekybos keliai, smuko bendras Europos kultūros lygis. Baltų kultūra rutuliojasi toliau, bet jau be tokio kūrybinio polėkio, koks buvo jaučiamas iki tol.
Nauji šio laikotarpio įvykiai, gerokai atsiliepę baltų tautoms, buvo kovos ir prekyba su skandinavais, taip pat gotų veržimasis. Gotų spaudžiamos baltų gentys iš pietvakarių traukėsi į Lietuvos pietus ir rytus. Jos atsinešė naujus gyvenimo bei laidojimo papročius, o čia gyvavusi brūkšniuotosios keramikos kultūra sunyksta. Ateiviai kūrėsi neįtvirtintose gyvenvietėse, piliakalnių papėdėse ar toliau nuo jų, mirusiuosius su geležiniais ginklais ir žalvariniais papuošalais laidojo akmenimis apjuostuose pilkapiuose. Maždaug tuo pačiu metu Lietuvoje atsiranda paprotys kartu su žmogumi laidoti ir žirgą.
Aukštaičiai gyveno Nevėžio upės baseine ir šiaurinėje Užnemunės dalyje, dabartinės Lietuvos centrinėje srityje. Aukštaičių kaimynai buvo: šiaurėje, Nevėžio aukštupyje - žiemgaliai ir sėliai, vakaruose, prie Dubysos - žemaičiai, pietuose, Užnemunėje -jotvingiai, rytuose, prie Šventosios Upės – lietuviai. Jau nuo I amžiaus vidurio centrinėje Lietuvoje atsirado saviti kapinynai. Juose nedeginti mirusieji buvo laidojami plokštiniuose kapuose, kartais iš abiejų pusių padedant po akmenį. lyginant su kitomis baltų sritimis buvo dedama nedaug įkapių, o ypač retai - ginklų iečių ar peilių, Plačiau paplitusi įkapė - kirvis. Ši plokštinių kapinynų sritis ir yra tapatinama su aukštaičių gyvenama teritorija. Aukštačiams didelę įtaką turėjo kaimynai lietuviai, iš kurių plito mirusiųjų deginimo paprotys. Laužavietėje sudegusių kaulų liekanos būdavo suberiamos į apvalią duobutę. Ant subertų kaulų sudedamos įkapės arba kaulai supilami kartu su apdegusiais geležies ir žalvario dirbiniais bei kitomis laužo liekanomis. Kaimynai lietuviai mirusiesiems supildavo aukštus pilkapius, o virš aukštaičių kapų žemės paviršius lygus, plokščias ir vadinami plokštiniais kapinynais. Laidojimo papročiai anuomet buvo vienas svarbiausių kultūros, ypač etninės grupės pasaulėžiūros, bruožų. Yra archeologų, kurie mano, kad aukštaičių degintinių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!