Baltų gentys

Jotvingiai ………………..……………………………………..6
Prūsai ………………………………………………………….7
Kuršiai ………………………………………………………… 8
Galindai ………………………………………………………...8
Skalviai ……………………………………………………….. 9
Latgaliai …………………………………………………….… 9
Žiemgaliai …………………………………………………….. 9
Sėliai …………………………………………………………..10
Žemaičiai …………………………………………………….. 10
Aukštaičiai …………………………………………………….11
Lietuviai ……………………………………………………….11
Baltų genčių veiklos sritys …………………………………………….. 12
Santykiai su kaimynais …………………………………………………17
Visuomenės santykiai …………………………………………………..17
Baltų tikėjimas ………………………………………………………….18
Naudota literatūra ………………………………………………………19
Įvadas
Nuo seno žmones domino klausimas, iš kur mes kilę, kas mūsų protėviai? Atsakymu į šiuos klausimus dabar ieško trijų sričių mokslininkai : kalbininkai, archeologai ir antropologai.
Dabar visi žinome, kad lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai. Bet dar iki XVIII a. pabaigos niekas apie tai negalvojo. 1808m. vokiečių kalbininkas F. Šlėgelis palygino Indijoje rastą senovinę sanskrito kalbą su lotynų, graikų, persų, germanų kalbomis ir priėjo išvadą, jog visos jos turėjo kilti iš vienos prokalbės, kuri jam ,kaip ir ankstesniems tyrinėtojams, ir buvo sanskritas. Gyvavo toks indoeuropiečių protėvių vaizdas – tai klajojanti karinga piemenų tauta, vengianti darbo ir gobši, užpuldinėjanti ir naikinanti taikius senuosius gyventojus. Iki XIX a. vid. Kalbininkai neabejoja, kad visos Europos tautos senais laikais atkeliavusios iš Azijos. Buvo svarstoma kaip visas tas kalbas kartu pavadinti, tyrinėtojai pasiūlė du pagrindinius pavadinimus: indogermanai ir indoeuropiečiai. Bet ir toliau vyko darbas: kalbininkai vis aiškino kalbų bendrybes. Bendra yra kalbos sandara, žodžių sudarymo dėsniai, linksniavimas, asmenavimas, daugybė bendrų žodžių. Visa tai paskatino ieškoti bendros protėvynės. Paaiškėjo, kad tai turėjo būti Vidurio Europa, ypač šiaurinė jos dalis. To dar neužteko – buvo siekta konkretumo. Paaiškėjo, kad Europos indoeuropiečių kalbos yra daug senesnės už senovės indų, ir kad iš Indijos tie klajokliai tikrai neatkeliavo. Atmetus indoeuropiečių kilmę iš Azijos, kilo klausimas, kokiame plote paplitę senieji indoeuropiečiai. Ir vėlgi padėjo kalbos duomenys. Geriausiai kalbų pėdsakus išsaugo vietovardžiai, ypač vandenvardžiai. Pagal juos galima apibrėžti indoeuropiečių gyventą plotą – nuo Skandinavijos šiaurėje iki Graikijos pietuose, nuo Ispanijos vakaruose iki Dono upės rytuose. Taigi čia ir turėjo susidaryti pagrindinės indoeuropiečių kalbos ir tautos
Kai kalbininkai apibrėžė šią sritį, įsijungė ir archeologai. Ėmė ieškoti kuri kultūra geriausiai atspindėtų etninius skirtumus. Buvo...

Daugiau informacijos...