Baltų gentys: etniniai ir kultūriniai ypatumai

ĮVADAS
Dažnai Lietuvos žmonės kelia sau klausimus: iš kur ir kada atėjome, kas buvome, kokie buvome. Ilgame visuomeninio bendravimo kelyje mes tapome baltai ir pagaliau lietuviai. Seniausios mūsų istorijos pažinimo keliai sudėtingi. Ilgą laiką įvairių mokslo šakų – antropologijos, archeologijos, etnografijos, istorijos ir kalbotyros – mokslininkai tyrinėjo Lietuvos priešistorę tarsi iš „ savojo kampo“. Savo darbe aš trumpai pristatysiu visas vienuoliką baltų gentis: aukštaičius, žiemgalius, žemaičius, latgalius, lietuvius, prūsus, jotvingius, kuršius, sėlius, skalvius ir galindus. Aš aprašysiu jų etninį paplitimą, laidojimo papročius, pirmuosius genčių paminėjimus,kai kurių genčių santykius su kitomis gentimis bei pašaliečiais. Taip pat paėmęs visas baltų gentis bendrai, aprašysiu jų kultūrą bei aprašysiu Lietuvių, Latvių ir objektyviausių užsienio archeologų ir fililogų tyrimus, kuriais buvo paneigta, iki XX a. antrosios pusės, vyravę tendencingi vokiečių tyrinėtojų teiginiai apie tariamai žemą baltų kultūrą.
ETNINĖ BALTIJOS VISUOMENIŲ SUDĖTIS
Jau pirmoje I tūkstm. pusėje dabartinėje Baltijos šalių teritorijoje pradėjo pradėjo formuotis stambios genčių sąjungos. Šiaurinėje jų teritorijoje gyveno Baltijos finougrų, o pietinėje – baltų gentys. Dabartinėje Estijos teritorijoje gyveno eastai, tiesa, skirtinguose šalies rajonuose galima pastebėti tam tikrų nereikšmingų jų kalbos bei kultūros skirtumų. Labiausiai nuo kitų skyrėsi setu gentys, gyvenusios Pietryčių Estijoje ir iš dalies Pskovo srityje. Kai kurie tyrinėtojai laiko jas atskiru etnosu. Dauguvos žemupyje ir Šiaurės Vakarų Latvijos pakrantėje bei šiaurinėje Kuršo dalyje gyveno lyviai – Baltijos finougrų gentis. Atskiros Baltijos finougrų salos išliko tuo metu šiaurinėje Latvijos dalyje, Vidzemėje.
Kitos prie Baltijos jūros gyvenusios gentys yra vadinamos baltais. Vidurio ir Pietų Kurše iki Klaipėdos (dabartinėje Latvijos bei Lietuvos teritorijoje) gyveno kuršiai, kurie viduriniame bei vėlyvajame geležies amžiais nuolat plėtė savo gyvenamojo arealo ribas. Šiaurės Kuršo link, išstumdami Baltijos finougrus. Kairiajame Dauguvos krante kuršių žemės ribojosi su žiemgalių, apsigyvenusių ir dabartinės Lietuvos šiaurinę dalį, teritorija. Į rytus nuo žiemgalių gyveno sėliai, o dešiniajame Dauguvos krante, Latgaloje ir Vidzemėje – latgaliai. Į pietus nuo žiemgalių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!