Renesanso atsiradimo ir plitimo Lietuvoje ypatumai

Renesansas, savo tėvynėje Italijoje klestėjęs XIV-XV a., į Lietuvą atėjo pavėlavęs beveik du šimtus metų. Kai mirė Renesanso pranašas Dantė (1321), didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas dėjo pamatus Lietuvos valstybei, iš Vilniaus siuntė laiškus krikščioniškiesiems Vakarų Europos miestams bei Romos popiežiui, skelbdamas siekį civilizuotai ir taikingai bendrauti. Kai savo „Sonetus” baigė rašyti renesansiškojo humanizmo įkūnytojas Frančeskas Petrarka (1374), Lietuvoje viešpatavo Marsas, o ne Mūzos: vyko kovos su kryžiuočiais, Maskvos valstybe, totoriais. Iš to laikotarpio neturime jokių poezijos ar platesne prasme grožinės literatūros kūrinių.
Renesanso epochos mąstymo ir kultūros formos Lietuvoje ėmė ryškėti XV a. pabaigoje ir truko iki XVII a. vidurio, o ypatingą brandą pasiekė XVI a. Tarp svarbiausių kultūrinių Renesanso apraiškų minėtinos: lietuvių kilmės iš romėnų teorija, XV a. pabaigoje arba XVI a. pradžioje patekusi į Lietuvos metraščius; tautinės valstybės idėja Mykolo Lietuvio, M. Strijkovskio, A. Rotundo raštuose; naujoviška tautos samprata M. Daukšos „Postilės” pratarmėje (1599); teisinis valstybės modelis L. Sapiegos leistame Trečiajame Lietuvos Statute (1588).
Vietinės renesansinės minties ir intelektualinės atmosferos formavimuisi nemažos reikšmės turėjo Lietuvos didikų vaikų studijos Vakarų Europos universitetuose. Žinoma, kad pirmoji bursa lietuviams buvo įsteigta prie Prahos universiteto 1397 m. Nuo 1400 m. tokia pat bursa jau veikė prie reorganizuoto Krokuvos universiteto. XV a. čia studijavo apie 200 jaunuolių iš Lietuvos, o apskritai XIV-XVIII a. Vakarų Europos universitetuose (Bazelyje, Bolonijoje, Frankfurte prie Oderio, Heidelberge, Ingolštate, Leidene, Leipcige, Paduvoje, Sienoje, Romoje ir kt.) - apie 2000 studentų iš LDK. Grįžę į Lietuvą, jie dirbo raštininkais, teisininkais, diplomatais, dvasininkais, mokytojais, humanitarinių mokyklų vadovais, vertėjais, publicistais. Svarbu buvo ne vien įgytos žinios, profesinis pasirengimas, bet ir užmegzti asmeniniai ryšiai, patirti įspūdžiai, parsivežtos knygos. Renesansinio humanizmo požymiu galima laikyti dažnai XVI a. knygose pasitaikantį įrašą: Sibi et suis comparavit („Įsigijo sau ir saviesiems”). Natūralu, jog pirmieji humanistinių idėjų skleidėjai Lietuvoje buvo kartu pirmieji lietuvių raštijos kūrėjai. Universitetinis išsilavinimas, sąlytis su pažangia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!