Gintaro Žagunio užkardos atsiradimo ir veiklos istorija

Gintaras Žagunis gimė 1957 m. birželio 20 d. Pakruojo raj. Rozalimo kaime.
Kai jam buvo penkeri, šeima persikėlė gyventi į Trakus. Čia G. Žagunis mokėsi ir užaugo.
1975 m. baigė Lentvario 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo mokytis į Vilniaus statybos technikumą. 1976 m. buvo pašauktas į tarnybą sovietinėje armijoje. Tarnavo Maskvos srities Odincovo mieste.
1978 m. atlikęs tarnybą grįžo į Lietuvą ir 1980 m. baigė mokslus statybos technikume, įsigydamas statybos techniko kvalifikaciją.
Dirbo Trakų restauravimo dirbtuvėse darbų vykdytoju, Respublikinėje normatyvų tyrimo stotyje inžinieriumi statybininku, Komunalinio ūkio projektavimo institute vyresniuoju techniku statybininku.
Nuo 1984 m. pradėjo tarnauti VRM vyriausybinių ir valstybinių pastatų apsaugos batalione. 1989 m. už politinę veiklą buvo atleistas iš tarnybos, nes darbovietėje mėgino suburti Sąjūdžio rėmimo grupę. G. Žagunis buvo vienas iš pirmųjų Lietuvos demokratų partijos narių, taip pat vėliau tapo Šaulių sąjungos nariu. Tų pačių metų rugsėjį pradėjo dirbti statybos bendrovėje statybos meistru.
Į pasienio tarnybą Gintaras Žagunis atėjo 1990 m. lapkričio 11 d.
1991 m. vasario 19 d. jis paskiriamas Krašto apsaugos departamento Šalčininkų užkardos Dieveniškių ruožo patrulinės tarnybos baro pamainos viršininku.
Pusę metų iki žūties budėjo Krakūnų kelio poste. Tuo laiku sovietų kariškiai, specialioji milicija nuolat puldinėjo Lietuvos pasienio postus, muitinės punktus, padeginėjo pastatus, terorizavo žmones.
1991 m. gegužę, susidarius ypač pavojingai padėčiai Šalčininkų užkardos pasienio postuose, buvo nuspręsta laikinai juose nebudėti, o vagonėlius vilkti į saugesnes vietas. Niekur neradę technikos, Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio. Savo tarnybos draugams Gintaras liepė pasiimti daiktus, radijo stotį ir eiti ilsėtis, o pats liko budėti prie vagonėlio.
“Jei žuti, tai vienam, o ne visiems”, - pridurė jis.
Šią lemtingąją 1991 m. gegužės 19-osios naktį pasienečio Gintaro Žagunio mirtis – klastinga priešo kulka nutraukė jauno žmogaus gyvybę.
Po mėnesio Gintarui Žaguniui būtų sukakę 34-eri…
Gintaras Žagunis palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse šalia Sausio 13-osios ir Medininkų aukų.
1991 m. kovo 11 d. Gintaras Žagunis apdovanotas Krašto apsaugos departamento padėkos raštu.
Po mirties tų pačių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!