Lietuvos valstybės ir teisės istorija

Ikistatutinį laikotarpį galima detalizuoti: paprotinė teisė, kuri susiformavo atsiradus valstybei ir visuomenei skirstantis į luomus. Paprotinė teisė – valstybės sukurtas paprotys. Dėl luominio pobūdžio teisė formuojasi į: 1)feodalų paprotinę teisę, kuri politinių santvarkų raidoje išaugo į valstybės reguliuojamą rašytinę teisę. Pirmuoju tokiu žinomu dokumentu buvo 1387m. Jogailos privilegija; 2)kitų soc. luomų ir grupių paprotinė teisė formavosi 2 kryptimis: a) būsimas miestiečių luomas. Iki pat 19a. išsaugojo savo rašytinę teisę, vadinama Magdeburgo teise, gyvavo ir Rygos miesto teisė; b) valstiečių luomas pateko į feodalų jurisdikciją, todėl nesusiformavo šiam luome rašytinė teisė. 3)Išsiskiria ir Didžiojo Kunigaikščio teisinė padėtis, kurios visiškai sutapatinti su feodalų teise neįmanoma. Paprotinė teisė buvo glaudžiai susijusi su dorovės ir religijos normomis, taikyta plačiai sprendžiant tarpusavio santykius, prievolių santykius. Atsiradus rašytinei teisei svarbiausios paprotinės teisės normos integruojamos į rašytinę teisę. Papročiai, jų teisė, buvo ne tik gajūs, mokėjo prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, bet ir konservatyvūs – išlaikiusius senąją formą ir turinį. Paprotinė teisė nuo įstatymo skiriasi tuo, kad įst.teisės norma taikoma tik po to, kai yra išleistas įstatymas. Papročio t.n. susidaro tik po to, kai ilgą laką gyvenime tas paprotys buvo taikomas. Remiantis paprotine teise buvo sprendžiami valstybės socialiniai ir ekonominiais klausimai. T.p. šios teisės pagrindu kūrėsi LDK centrinių žemių žemvaldžių ir žemdirbių luomų teisių atsiribojimai bei formavosi ir santykiai su kylančiu miestiečių luomu.
Ikistatutinė BT: žiūrėti KT, PT, MT.
Pirmiausia valstybės vadovas savo valia turėjo organizuoti naujas institucijas, pirma – skirtas valstybės apsaugai nuo išorės pasikėsinimo bei santykiams su kaimynais ir antra – išlaikyti savo valdžią. Tokia valdymo forma sudarė prielaidas kurtis dvilypiam valdžios aparatui. Viena aparato dalis buvo susijusi su visos valdžios valdymu (pareigūnai), o kitas – su paskirtų didžiojo kunigaikščio valdų tvarkymu. Pareigūnai buvo tiesiogiai pavaldūs didžiajam kunigaikščiui. O vienos privilegijos reguliavo visos valdžios santykius ( žemės privilegijos), kitos – specifinius centrinės valdžios (didžiojo kunigaikščio) santykius su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!