Lietuvos valstybės ir visuomenės raida - paskaitų medžiaga

Filologai Lietuvos vardą kildina nuo hidronimo - upės vardo (Lietauka, etc.). Europoje valstybėms vardą duoda etnosas (gentis, žmonės): čekai - Čekija ir panašiai.
Istorikai spėja - o gal Lietuvos vardas irgi kilo nuo etnoso? Tai mažiau žinoma pozicija, nes filologai išskiria Lietuvą iš kitų Europos valstybių tarpo, padaro ją unikalia, o tai yra maloniau ir dėl to psichologiškai priimtiniau. Istorikai pabrėžia bendrumą su likusia Europa. Tai tokia istorikai, kaip prof. E. Gudavičius, H. Lowmianski ir kiti.
XV - XVI a. šaltiniuose rašoma, jog Anykščių valsčiuje buvo vaitija vardu "Lietuva", "Lietava", "Leitava, dar vadinama "leičių žeme" ("леити" - užrašyta taip, kaip skambėjo).
Leičiai gyveno Trakų ir Vilniaus vaivadijose, t.y. ten, kur kūrėsi Lietuvos valstybė. Vakarinėje ir rytinėje valstybės dalyse jų nėra (Žemaitijoje, nebent atkelti; ir slaviškame LDK regione) su išimtim, pvz., Kijeve, prie Slanimo, dar keliose vietose.
Leičiai gyveno besikuriančios valstybės paribiuose:
"leičiuoti" reiškia kalbėti lietuviškai, Žemaitijoje šis žodis apibūdina visus, kas kalba kita tarme.
Leičiai:
• mokėjo mažesnes duokles, juos globojo valdovas;
• jiems galiojo senoji paprotinė teisė;
• jie buvo laisvi žmonės, disponavo alodu (paveldima žeme);
• galėjo laisvai nešioti ginklą;
• turėjo teisę "įleitinti" - įleisti kitus į savo bendruomenę;
• niekada nebuvo dovanojami valdovo kam nors kitam.
Leitiškoji tarnyba.
Leičių funkcijos:
1) gina valstybę (kaip pirmieji pasieniečiai) nuo išorinių priešų;
2) slopina vietos gyventojų separatizmą;
3) yra žirgininkai (tai labai svarbios pareigos) - labai patikimi, privilegijuoti žmonės.
Slavai leičius (atkeltus iš Lietuvos), nors tai tik lietuviai "kariai", mato kaip kitokius nei jie patys žmones - jie kalba kita kalba, rengiasi kitaip, meldžiasi kitaip, jų papročiai kitokie. Dėl to ilgainiui leičiai suvokiami kaip etnosas - visi, kas kalba taip, kaip jie ar yra panašūs į juos, pradedami vadinti leičiais, vėliau - lietuviais.
Literatūra: Dubonis A. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio leičiai. V.,1998.
LIETUVOS VALSTYBĖS TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO PROBLEMA
XIII AMŽIUJE
Europa XIII a. jau buvo praėjusi du raidos etapus:
I. IV - V a. - susiformuoja Pirmoji Universalioji Europos institucija - popiežių institucija. Ji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!