Vytauto laikų reformos ir jų įtaka tolesnei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės ir visuomenės struktūrai

Vytauto laikų reformos ir jų įtaka tolesnei LDK valstybės ir visuomenės struktūrai – aktuali tema nagrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raidą. Kaip kito valstybės struktūra, kokiais būdais buvo siekiama vienų ar kitų tikslų, kokios buvo to pasėkmės ateities perspektyvoje? Tai bus bandoma apžvelgti šiame referate. Tyrimo objektas – Vytauto laikų reformos. Kaip reformavo valstybę būtent šis politikas? Vytautas LDK istorijoje paliko tikrai žymų pėdsaką, jo vykdyta politika padėjo valstybei žengti ne vieną tvirtą žingsnį ir priimti valstybei teigiamus sprendimus.
Šiame darbe remsiuosi tik keliais autoriais. Jų pakako įvardinti ir apžvelgti pagrindines problemas. Jozefo Pficnerio „Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas” – buvo pagrindinis šaltinis nagrinėjant Vytauto laikų valstybės reformavimo raidą. Giedrės Mickūnaitės „Vytautas Didysis Valdovo įvaizdis” padėjo apžvelgsti visą Vytauto laikotarpį, apibendrinti jo vykdomą politiką. Galiausiai Zenono Ivinskio “Lietuvos istorija Iki Vytauto Didžiojo mirties” supažindino su Vytauto darbais religinėje, materialinėje ir socialinėje srityse. Kultūros raida Vytauto laikotarpiu taip pat nestovėjo vietoje.
Pirmoje darbo dalyje aptariamas bendras aprašomojo laikotarpio kontekstas, supažindinama tuometine valstybės bukle ir Vytauto veikla per visą gyvenimą. Antroji, pagrindinė referato dalis skiriama valstybės reformavimo temai. Aptariami pagrindiniai faktoriai lėmę vienokius ar kitokius pokyčius Vytauto valstybėje. Paskutiniojoje darbo dalyje aprašomi Vytauto nuopelnai kultūros srityse.
Vytautas gimė apie 1348 metus. Rašytiniuose šaltiniuose jo vardas imtas minėti nuo XIV amžiaus septintojo dešimtmečio. Žinant viduramžių dvaro praktikas, jaunojo kunigaikščio pasirodymas politikoje ir karo lauke laikytinas įprastiniu įvesdinimu į valstybės ir karybos reikalus. Su Vytautu susijusių liudijimų pobūdis keičiasi po Algirdo mirties 1377-aisiais. Ši permai su sietina su Jogailos atėjimu į valdžią. Panašu, kad Jogaila gana artimai bendradarbiauja su Vytautu, o pastorojo politinė „platforma“ ilgainiui nutolsta ir net prieštarauja tėvo Kęstučio linijai. Įtampa auga, ir 1381 metais Kęstutis Jogailą išveja iš Vilniaus. Suprantama, kad tėvui užėmus didžiojo kunigaikščio sostą, Vytauto vaidmuo išauga. Deja, aukščiausioji valdžia Kęstučiui tampa per sunki ir po metų Jogaila, pasinaudojęs didžiojo kunigaikščio nebuvimu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!