Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajorų galios stiprėjimo ištakos

NAMŲ DARBAS NR. 2.LDK bajorų galios stiprėjimo ištakos.
Įvadas.
Niekam nėra pavykę išaiškinti, kada atsirado Lietuvos bajorai ir ką reiškė šis per rusus atėjęs turkiškas kario pavadinimas. Vakaruose bajoro atitikmuo buvo nobilis – kilmingasis. Vokiečiai vadino juos eldisten, lenkai – szlachta. Kilmingieji buvo to meto visuomenės elitas. Kodėl žmonės buvo skirstomi į kilminguosius ir prastuosius? Iš tikrųjų nesunku nusakyti šį visuomenės skilimo procesą. Kiekvienoje bendruomenėje iškyla išmintingesni, drąsesni, iniciatyvesni, veiklesni jos nariai. Jie tampa ir turtingesni, ir gerbiamesni. Tuo tarpu stichinės nelaimės, ligos, senatvė, nedarbingumas, o pagaliau ir genetinis nevertingumas gimdė prastuosius žmones. Visuomenė nuo seniausių laikų buvo skirtinga, negali visi žmonės būti protingi ir užimti aukštų pareigų valstybės valdyme, nes neliks tokių kurie dirbtu prastesnio darbo, be kurio valstybės aparatas nesugebėtų išgyventi.
Šiame referate sieksiu išsiaiškinti bajorijos politinės galios išaugimą, kurio pasėkoje, daugelio istorikų manymu, valstybės aparatas netenka savo galios.
Referatui parengti naudosiu Edvardo Gudavičiaus, Zigmanto Kiaupos, Albino Kuncevičiaus, Alfredo Bumblausko knygas.
1. Bajorijos luomo formavimasis.
Viešpataujant agrariniams laikams žmonių pasiskirstymą į kilminguosius ir prastuosius žmones rodė jų santykis su dirbama žeme. Kilmingieji turėjo paveldimą žemės nuosavybę – tėvoniją. Kilmingųjų sodybos išsiskyrė savo dydžiu nuo aplink supančių prastųjų žmonių kiemų. Jose buvo daugiau inventoriaus, pastatų, gyvulių ir juos prižiūrinčių vergų. 1387 m. Jogailos privilegijoje Lietuvos bajorams patvirtinama jų nuosavybės teisė į jų jau turimas pilis, valsčius, kaimus ir namus. Tiesa žemaičių bajorai negalėjo naudotis šia privilegija, nes jie tuomet dar nebuvo krikštijami. Tačiau su krikščionybės atėjimu bajorijos luomas gavo privilegijas, kartu buvo teisiškai įteisinta visuomenės diferenciacija.
Kilmingųjų dalis atsirado ir dėl karo tarnybos. Iš pradžių kariauna tarnavo genties vadui, o vėliau iš jo kilusiam kunigaikščiui. Iki XIV a. pabaigos į karą buvo šaukiami dar visi vyrai. Vytautas pertvarkė kariuomenę ir darė ją profesionalia, vien bajorų kariuomene. Tai iš esmės skatino Bajorijos o kartų ir ponų luomo stiprėjimą ir įsitvirtinimą LDK visuomenėje, už dalyvavimą rengiamuose karuose, Vytautas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!