Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teisinė sistema ir teisėtvarka: Vyriausiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiasis Tribunolas – aukščiausias bajorų luomo apeliacinis teismas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje. Oficialiai įsteigtas 1581m., bendrame ATR seime. Jis buvo sukurtas išskirtinai bajorų byloms spręsti, miestiečiai, valstiečiai bei dvasininkai jam nepriklausė. Bajorų ir dvasininkų ginčams nagrinėti buvo sudaromas Dvasinis tribunolas, į kurį įėjo abiejų luomų atstovai. Šios instancijos sprendimai buvo neapeliuojami ir nuo XVIIa. net valdovas negalėjo panaikinti jo sprendimų. Analogišką instituciją turėjo ir Lenkija – Vyriausiąjį Lenkijos Tribunolą. Buvo planų, visai ATR, t.y. Lenkijai ir LDK, sukurti vieną tribunolą, bet Lietuva įstengė įkurti atskirą aukščiausiąjį apeliacinį teismą ir tai buvo vienas iš faktorių pabrėžiantis Lietuvos valstybingumą ir atskirumą nuo Lenkijos.
1. Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo atsiradimas
Iki Vyriausiojo Tribunolo atsiradimo, aukščiausia teisminė instancija buvo didžiojo kunigaikščio teismas. Į šį teismą kištis jau nuo Vytauto laikų vis labiau stengėsi ponai, kol pagaliau pasiekė, kad vienas valdovas, be jų, teismo nedarytų: tai buvo pažymėta jau Kazimiero teisyne, Aleksandro privilegijoje, Pirmajame Statute. Didžiajam kunigaikščiui vis daugiau laiko praleidžiant Lenkijoje, ilgainiui teisti pradėjo iš esmės viena Ponų taryba. Tai nepatiko bajorijai, reikėjo tokią sistemą keisti, todėl buvo pravesta 1564-66m. administracinė ir teismų reforma. Suformavus pavietų teisminę sistemą – bajorų renkamus pilies, žemės ir pakamario teismus – leista apeliuoti į Lietuvos didįjį kunigaikštį. 1569m. Lietuva ir Lenkija sudarė Liublino uniją. Šia sutartimi buvo panaikintas atskiras LDK seimas, o Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis rezidavo Lenkijoje, Lietuvoje būdavo labai retai, tad kreiptis su apeliacine byla arti nebuvo kur. O gyventojų skaičius didėjo, intensyvėjo politinis, ūkinis gyvenimas, vykdant valakų reformą kilo daug ginčų žemėvaldos klausimais, kuriuos reikėjo spręsti teisme. Valdovas spręsti ginčų nespėjo, bylų nagrinėjimas užsitęsė. Padėtis ypač pablogėjo po 1572m, mirus Žygimantui Augustui, kai vos per keletą metų buvo du tarpuvaldžiai, nebeveikė paprastieji teismai, turėjo veikti kiti, vadinami kaptūriniais, teismai, dėl to įsitikinimas, kad karalius yra teisės šaltinis, gerokai sumažėjo, susikaupė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!