Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teisinė padėtis po Liublino unijos 1569 metais

LDK TEISINĖ PADĖTIS PO LIUBLINO UNIJOS 1569M.
VERTINIMAS: …………………………
Vilnius, 2005
TURINYS
ĮVADAS.............................................................................................................................................3
DĖSTYMAS………………………………………………………………………………………..4
1. Liublino unijos atneštieji naujoviškumai………………………………………………….…4
2. Respublikos valdovas ir Lietuvos didysis kunigaikštis………………………………….…..6
3. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės centrinė valdžia Respublikoje........................................7
4. Provincijų valdymo organai.....................................................................................................10
5. Respublikos seimas ir Lietuvos didžioji kunigaikštystė..........................................................11
6. Kariuomenė..............................................................................................................................13
7. Iždas………………………………………………………………………………………....14
8. Lietuvos didžioji kunigaikštystė ir užsienio valstybės...........................................................15
9. LDK teismų reforma, Vyriausiojo tribunolo įsteigimas…………………………………….
IŠVADOS………………………………………………………………………………….....……16
SANTRAUKA.................................................................................................................................17
LITERATŪRA……………………………………………………………………………………18
ĮVADAS
Iki 1569 m. ir faktiškai ir juridiškai Lietuva buvo visiškai nepriklausoma valstybė. Senieji aktai, kuriais ji buvo surišta su Lenkija, jau nebegaliojo. Tiesą sakant, jų niekad nebuvo laikytasi. Tik intereso verčiamos, abi valstybės nenorėjo visiškai nutraukti ryšio ir rinkdavosi sau bendrus valdovus. Pirmiausia kurį nors Gediminaitį išsirinkdavo sau valdovu Lietuva, o paskui jį išsirinkdavo ir Lenkija. Tuo būdu, be jokių sutarčių, tarp abiejų valstybių faktiškai buvo personalinė unija.
1569 metais Liubline Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės luomų bei Žygimanto Augusto aktais buvo paskelbta, kad sudaroma abiejų valstybių unija. Naujoji federacinė valstybė vadinosi Abiejų Tautų Respublika arba tiesiog Respublika. Tautomis buvo vadinama Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos bajorija, pabrėžiant ne etninę, o politinę sąvokos pusę. Ši unija, kurioje abi valstybės, visos jų tautos gyveno 226 metus, yra verta ypatingo dėmesio.
Šiame darbe apžvelgsime Lietuvos didžiosios kunigaikštystės padėtį po Liublino unijos.
Liublino unija pakeitė ne tik valstybinį Lietuvos didžiosios kunigaikštystės statusą, bet ir jos teritoriją bei gyventojų skaičių. Keitėsi Lietuvos didžiosios kunigaikštystės demografinis, karinis, ūkinis potencialas, geopolitinė padėtis. Tai veikė tiek Lietuvos didžiosios kunigaikštystės rinką, tiek ypač santykius su kaimynais. Keitėsi Lietuvos didžiosios kunigaikštystės poreikiai ir galimybės, jiems didžiulę įtaką dar darė kaimyninių valstybių raida.
DĖSTYMAS
1. Liublino unijos atneštieji naujoviškumai
Buvo skelbiama, kad sukuriama vienalytė Respublika, kurioje dvi valstybės, dvi jų tautos susilieja į vientisą visuomenę. Respublikoje turėjo būti kartu renkamas bendras valdovas, vienu metu skelbiamas ir Lenkijos karaliumi, ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Bendras turėjo būti ir seimas, jo atstovų rūmai bei senatas. Į pastarąjį turėjo įeiti analogiški Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos centrinės bei vietinės ( vaivadijų )...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!