Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) mūšiai

 Parengė VDU „Rasos“ gimnazijos IIIC klasės mokinys Donatas Žvykas ŠALTINIAI ŠALTINIS A Tai buvo vienas didžiausių ir kruviniausių viduramžių Rytų Europos mūšių. Tocht-amyšas po konfliktų Ordos viduje su chanu Timūru Kutlugu ir emiru Edyga, kuriuos pa-laikė didysis Tamerlanas, buvo pašalintas iš sosto. Tuomet Tochtamyšas paprašė LDK ku-nigaikščio pagalbos, kuris surinko didžiulę (40.000) kariuomenę. Jo kariuomenę sudarė LDK, totorių chano Tochtamyšo, Lenkijos karalystės bei Kryžiuočių Ordino kariai. Toto-riai prieš didįjį kunigaikštį pasiuntė kelis kartus didesnę kariuomenę. ŠALTINIS B ŠALTINIS C Balandžio 17 d. jau sunkiai sergantis, paralyžiuotas, kunigaikštis atvyko į Vilnių ir nutarė sušaukti seimą Lydoje, ketindamas perduoti valdžią savo broliui Žygimantui. Liepos 24–25 d. Lydoje jis surašė testamentą, savo įpėdiniu Lietuvoje paskirdamas Žy-gimantą. Bet tuo pačiu metu į Lietuvą įsiveržė Krymo totoriai, ir kunigaikštis buvo neš-tuvais išgabentas į Vilnių. Lietuvos didikai sutelkė 7000 vyrų kariuomenę. Jos vadova-vimą Aleksandras paskyrė etmonui Stanislovui Kiškai ir savo favoritui Mykolui Glins-kiui, tačiau Kiška žygio metu susirgo, todėl lemiam mūšiui vadovavo vienas Glinskis. Liepos 30 d. kariuomenė išžygiavo iš Lydos ir rugpjūčio 6 d. prie Klecko stojo į mūšį su totoriais. ŠALTINIS D <...> liepos 13d. prie ežero (dab. Latvijos Kuržemė) vykęs mūšis, kurio metu žemaičiai ir iš Ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius. Žuvo Livonijos žemės magistras Burchardas Hornhausenas, Prūsijos žemės maršalas Botelis ir 150 riterių. Pagal Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kroniką mūšis įvyko tada, kai kryžiuočiai žygio į Georgenburgą (Jurbarką) metu sužinojo, kad žemaičiai įsiveržė į Kuršą ir su visa kariuomene grįžo į Kuršą. Tai buvo didžiausias Ordino pralaimėjimas XIII a., po jo kilo sukilimai ordino kontroliuotose teritorijose. KLAUSIMAI 1. Kokį mūšį aprašo šaltinis A? Argumentuokite. Kada jis įvyko? 2. Kas buvo mūšio vadai? 3. Kaip baigėsi A šaltinyje aprašomas mūšis? Kokia jo politinė svarba? 4. Kaip šis mūšis buvo įamžintas? 5. Kokį mūšį vaizduoja šaltinis B? Kada jis vyko? 6. Kas buvo šio mūšio vadai? 7. Kokią reikšmę turėjo šis mūšis? 8. Kas šaltinio B autorius? 9. Koks labai svarbus faktas sieja A ir B šaltinius, kalbant apie mūšio eigą ir taktiką? 10. Kada įvyko šaltinyje C aprašomas mūšis? 11. Koks Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis vaizduojamas nusilpęs šaltinyje C? 12. Kaip šis mūšis baigėsi? Kokie svarbūs įvykiai įvyko kelios dienos po mūšio baigties? 13. Koks mūšis minimas šaltinyje D? 14. Kas vadovavo lietuvių kariams šiame mūšyje? 15. Koks sukilimas minimas D šaltinyje? Kada jis vyko? Kas jam vadovavo? 16. Sudėliokite šaltinius A, B, C, D chronologine seka. 17. Šaltiniai A,B,C,D pirminiai ar antriniai? ATSAKYMAI 1. Šaltinis A aprašo 1399m. vykusį Vorkslos mūšį. Minimi totorių vadai ir kelis kartus didesnė jų kariuomenė. 2. LDK kariuomenei vadovavo Vytautas Didysis, o totorių- Tamerla-nas. 3. Totoriai sutriuškino Vytauto vadovaujamą Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenę. Vytautui net teko bėgti. Pralaimėjimas stipriai susilp-nino Vytauto politinę įtaką regione. Teko atsisakyti planų prisijungti prie LDK visas rusų žemes ir privertė ieškoti kompromiso su Jogaila bei Lenkijos ponais. 4. Vytautui sėkmingai grįžęs namo, Kaune pastatė bažnyčią, kaip padė-ką dievui už sėkmingą išsigelbėjimą. 5. Šaltinis B vaizduoja 1410m. liepos 15d. vykusį Žalgirio mūšį. 6. Kryžiuočių ordinui vadovavo Urlichas fon Junginenas, o sąjungi-ninkų (Lietuvos ir Lenkijos) kariuomenei- Vytautas ir Jogaila. Taip pat mūšyje sąjungininkų pusę palaikė Smolensko pulkai. 7. Sutriuškintas pavojingas priešas ir sustabdytas jo veržimasis į rytus, išaugo Lietuvos autoritetas, Torunėje (1411) laikinai, o vėliau Melne (1422) visam laikui susigražinta Žemaitija. 8. Lenkų dailininkas Janas Mateika. 9. Žalgirio mūšyje buvo panaudota atsitraukimo, klaidinimo ir persi-grupavimo taktika, kuri prieš patį Vytautą buvo panaudota Vorkslos mūšyje. 10. Klecko mūšis įvyko 1506 metais. 11. Aleksandras. 12. Mūšis baigėsi visiška lietuvių pergale. Po mūšio Glinskis atvyko į Vilnių ir dar spėjo mirštančiam didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui pranešti apie totorių sutriuškinimą, tačiau po savaites Aleksandras mirė. Lenkijos ir LDK valdovu tapo Žygimantas. 13. 1260m. vykęs Durbės mūšis. 14. Žemaitijos kunigaikštis Treniota. 15. Didysis prūsų sukilimas vyko 1260-1274m. Jam vadovavo Herkus Mantas. 16. D(1260m.), A(1399m.), B(1410m.), C(1506m.) 17. Visi šaltiniai antriniai, nes šaltinai A, C, D tai dabartinių istorikų mintys, o šaltinis D tai šiuolaikinio menininko kūrinys.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!