Valakų reformos reikšmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) visuomeniniame ekonominiame gyvenime

Valakų reforma. XVIa. Antroje pusėje LDK vykdyta žemėtvarkos reforma, kurios metu įsigalėjo baudžiava, sueuropinta žemėtvarka, žemėvalda bei žemdirbystė. Reforma buvo stengiamasi padidinti iždo pajamas ir ieškoma išeities iš susidariusios valstiečių prievolių krizės. Reforma buvo vykdoma visoje Lietuvoje ir didelėje Baltarusijos dalyje. Reforma pradėta 1547 metais didžiojo kunigaikščio žemėse, įstatymais įtvirtinta 1557 metais ir vykdyta iki XVIa. aštuntojo dešimtmečio. Reformos metu išmatuota visa dvarų ir kaimų žemė, kai kurie kaimai perkelti. Pereita prie taisyklingo trilaukio, valstiečių žemė padalinta į tris masyvus ir kiekvienam ūkiui paskirta po rėžį kiekviename masyve, trys ūkio rėžiai sudarė valaką (apie 21ha), kiekviename rėžyje buvo taikoma vienoda sėjomaina.
Įžanginis reformos aktas buvo 1547 metų nuostatai pilių ir dvarų urėdams. Šiais nuostatais buvo uždrausta valstiečiams pirkti ir parduoti žemę, kad būtų kiek pristabdyta turtinė diferenciacija kaime. Pagrindinis reformos įstatymas-Valakų nuostatai- paskelbtas 1557 metais. Jame sakoma, kad visa valstybinių valstiečių žemė yra valdovo – didžiojo kunigaikščio – nuosavybė. Kiekviena valstiečio šeima gauna iš jos dalą – valaką (apie 21ha.). Jeigu šeimai valako būtų per daug, tada dvi šeimos gali dalytis jį perpus. Daugiau kaip valaką valstietis negali gauti. Matininkams ir revizoriams buvo liepta matuoti valakais visą žemę, ir dvaro ir valstiečių, išskyrus privilegijuotųjų bajorų.
Valakų žemė rūšiuojama į gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą. Atsižvelgiant į rūšį, nustatomas piniginės rentos (činšo) dydis. Kaimo žemė buvo dalijama į 3 lygius laukus, o lauke atmatuojama tiek rėžių kiek yra valstiečių ūkių. Tokiu būdu kiekvienas valstietis gavo po 3 rėžius – po rėžį kiekviename lauke.
Kaimų gyvenvietės buvo statomos viduriniame lauke, sausoje vietoje, netoli šaltinio ar kitokio vandens telkinio. Kaimo gatvė turėjo eiti skersai vidurio lauko, išdėstant abipus kelio sodybinius sklypus ir trobesius. Valaką paėmusio valstiečio gyvenamasis namas ir klėtis turėjo būti vienoje gatvės pusėje, o tvartai ir klojimas su jauja – kitoje, bet atokiau, kad kilus gaisrui būtų mažiau nuostolių. Šeimoms dalijantis, kaimas negalėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!