Lietuvos socialinė, ekonominė ir kultūrinė raida (1918 – 1940)

• Dovilė Montvydaitė, 2008 m.
Po 123 metus trukusios okupacijos 1918 m. vasario 16 d. lietuvių tautos apsisprendimu buvo paskelbtas Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Nepriklausomybės įtvirtinimas ir Lietuvos valstybingumo tarptautinis pripažinimas buvo sunkus ir sudėtingas. 1920 m. išrinktas Steigiamasis seimas paskelbė Lietuvą demokratine respublika. Nepriklausoma Lietuvos Respublika gavo pripažinimą de jure, buvo įvesta nacionalinė valiuta, išaugo pramonės gamyba ir prekybos apyvarta. 1918 – 1940 m. laikotarpiu svetimų okupacijų ir karo nualintoje Lietuvos valstybėje svarbiausias dėmesys buvo sutelktas socialiniam, kultūriniam bei ekonominiam gyvenimui.
• Po 123 metus trukusios okupacijos 1918 m. vasario 16 d. lietuvių tautos apsisprendimu buvo paskelbtas Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Nepriklausomybės įtvirtinimas ir Lietuvos valstybingumo tarptautinis pripažinimas buvo sunkus ir sudėtingas. 1920 m. išrinktas Steigiamasis seimas paskelbė Lietuvą demokratine respublika. Nepriklausoma Lietuvos Respublika gavo pripažinimą de jure, buvo įvesta nacionalinė valiuta, išaugo pramonės gamyba ir prekybos apyvarta. 1918 – 1940 m. laikotarpiu svetimų okupacijų ir karo nualintoje Lietuvos valstybėje svarbiausias dėmesys buvo sutelktas socialiniam, kultūriniam bei ekonominiam gyvenimui.
• Per visą lietuvių tautos istoriją Lietuvos valstybė pirmą kartą pati vykdė kultūros politiką, kūrė institucijas, vadovaujančias kultūriniam gyvenimui. Šioje veikloje ryškėjo valstybinės kultūrinės kryptys: įtvirtinti lietuvių kalbą kaip valstybinę, likviduoti neraštingumą, įvedant privalomą pradinį mokymą, įkurti aukštąją mokyklą, skatinti meninę kūrybą ir kt. Kultūros ugdymo darbe buvo orentuojamasi į Vakarų Europos valstybių kultūrinio gyvenimo patirtį, stengiamasi išsivaduoti iš kultūrinio uždarumo, kurį sąlygojo ilgus dešimtmečius trukusi okupacija, kultūrinio gyvenimo varžymas.
• Svarbiausias uždavinys švietimo srityje buvo suformuoti nacionalinę Lietuvos mokyklą, atitinkančią krašto tradicijas ir kultūrinius, socialinius bei ekonominius poreikius. 1918 m. pab. apie 44% Lietuvos gyventojų buvo neraštingi. Pradinio mokymo įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 1922 m. Įstatymu buvo įtvirtinta ketverių metų pradinė mokykla. Įstatymiškai buvo įteisintos tautinių mažumų mokyklos gimtąja kalba.
• 1928 – 1931 m. įvestas privalomasis nemokamas 4 metų pradinis mokymasis. Tuo metu Lietuvoje susiformavo tokia bendrojo lavinimo struktūra: 4 metų pradinė, 4 metų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!