Lietuvos paveldosaugos istorinė raida ir dabarties situacija

Būtų klaida Nepriklausomos Lietuvos epochą laikyti intereso kultūros paveldui atsiradimo laiku. Kaip žinia, Lietuvos archeologiniai radiniai ir paminklai patraukė intelektualų dėmesį dar Renesanso epochoje. XVI a. istorikas Maciejus Stryjkowskis rašė apie naikinamas archeologines vietoves Lietuvoje ir savo paties bandymus kasinėti.
Ryškiu impulsu domėtis senąja Lietuvos istorija tapo XIX a. romantinis sąjūdis. Tuo metu pabandyta išnaudoti materialiuosius ir dvasinius praeities reliktus politiniais tikslais. Užgimstančioje archeologijoje persipynė du interesai: senųjų paminklų tyrimas ir archeologinių iškasenų rinkimas bei lietuvių etnogenezės paieškos. Pirmasis paminklų apsaugą reglamentuojantis įstatymas tuo metu carinei Rusijai priklausiusioje Lietuvoje buvo Statybos statutas (Строителъный устав), kuris nuo perdirbimų saugojo tik architektūriškai ir istoriškai reikšmingas “senoviškas” stačiatikių cerkves (pastatytas ne vėliau kaip XVIII a. pr.) Tai reiškė, kad kiti rusifikacijai kliudę pastatai buvo griaunami ar perdirbami. Todėl ypač nukentėjo po 1831 ir 1863 m. sukilimų nusavintos bažnyčios ir vienuolynai. Tačiau esama duomenų ir apie tuo metu atliktus pavienius paminklotvarkinius darbus. 1902-1909 m, vyko šv. Onos ir šv. Mykolo bažnyčių restauravimas Vilniuje, o 1903-1905 metais buvo konservuotas Trakų salos pilies pietryčių bokštas.Anot J.Glemžos, pačioje XIX a. pradžioje jau buvo remiamasi “moksliniu“ restauravimu. Tačiau šie vienetiniai ir menkai dokumentuoti epizodai dar neleidžia kalbėti apie naujos paminklosauginės diciplinos susiformavimą.
Daug geriau dokumentuota ir istoriografijoje analizuota Lietuvos Laikinosios Archeologijos Komisijos, vadovaujamos grafo Eustachijaus Tiszkiewicziaus, veikla 1855-1865 m. ir jos indėlis į Lietuvos kultūros paveldo pažinimo darbą. Nors šioje Komisijoje dalyvavo daugiausia ne profesionalai, o mokslo mėgėjai, bet jos dėka vyko archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje, Vilniuje buvo įsteigtas Senienų muziejus.
Nepavykus 1863 m. sukilimui M.Muravjovas uždraudė Archeologinę Komisiją ir išvežė Senienų muziejų. Iki I Pasaulinio karo Lietuvą tyrinėjo tik rusų arba lenkų archeologai, kurie interpretavo rastas iškasenas esant nelietuviškos kilmės, ką skatino ir carinė valdžia. 1893 m. Vilniuje vykusi 9-oji Rusijos archeologų konferencija iš esmės laikėsi didžiarusiško šovinizmo teorijos, kad rusų kultūra buvo vyraujanti LDK.
Pažvelgus į XIX-XX a. sandūros sociokultūrinę terpę,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!