Kaimų ir vienkiemių istorinė raida

Temos aktualumas. Šiuo metu Lietuvoje kur bevažiuosi vis matai vykstančias statybas ir it grybus po lietaus kylančius namus. Yra labai įdomu kaip atrodė namai ir jų grupės, t.y. kaimai, senovėj, į kokius kaimų tipus jie skirstėsi, kaip atrodė ir vystėsi kaimų struktūra Lietuvos istorijos raidoje. Pirmosios gyvenvietės dabartinėje Lietuvos teritorijoje atsirado mezolito laikotarpiu, pastatai buvo primityvūs, nes gyventojai tuo metu buvo klajokliai ir įsikurdavo tik laikinai. Augant žmonių poreikiams, keičiantis profesijoms, pirmykštei bendruomeninei santvarkai keičiantis į feodalistinę, o šią keičiant kapitalistinei, kito ir kaimų bei vienkiemių struktūra. Vieni kaimų tipai nyko, juos keitė kitos gyvenviečių formos, todėl yra įdomu išanalizuoti kaip vystėsi kaimų ir vienkiemių istorinė raida.
Darbo tikslas – išanalizuoti kaip vystėsi kaimų ir vienkiemių struktūra Lietuvoje.
4. pateikti pagrindines išvadas.
Darbas yra suskirstytas į dvi dalis. Pirmojoje yra analizuojama kaimų raida ir smulkiau analizuojama kokias bruožais pasižymėjo pagrindiniai kaimų tipai – kupetiniai ir gatviniai. Antrojoje dalyje yra analizuojama vienkiemių istorinė raida, tos raidos etapų pagrindiniai bruožai. Darbo pabaigoje pateikiamos pagrindinės išvados. Darbo metu buvo naudojamas mokslinės medžiagos analizės metodas.
Istorijos eigoje Lietuvos teritorijoje susiformavo šios valstiečių gyvenviečių formos: 1) kaimais; ir 2) vienkiemiai. XX a. viduryje atsiranda dar viena, nauja, gyvenviečių forma – 3) kolūkinės gyvenvietės.
Didelės įtakos gyvenviečių formoms susidaryti turėjo gamtinė aplinka (tai gamtinių kraštovaizdžio elementų visuma (geologinė, morfologinė ir hidrografinė rajono ir vietovės sandara, dirvos savybės, augalija, klimatas ir pan.)), socialinė – ekonominė formacija ( ypač žemės nuosavybės forma), gyventojų tankumas ir technikos pažanga. Augant gamybinėms jėgoms ir keičiantis ekonomikai, keitėsi ir gyvenviečių formos bei kaimų tipai. didelį vaidmenį, vykusiems pokyčiams, vaidino ir etninės tradicijos, kurios kartais sulėtina arba paspartina atskirų tautų gyvenviečių formų kitimo eigą.
1.1. Kaimai
Sunku tiksliai nustatyti kokios seniausios lietuvių gyvenviečių formos egzistavo praeityje. Norint nustatyti kokia gyvenviečių sandara ir struktūra, kokiu laikotarpiu atsirado kaimai reikalingi archeologijos mokslo pagalba.
Pirmosios gyvenvietės Lietuvoje atsirado mezolito laikotarpiu, t. y. 9–5 tūkstantmetyje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!