Krikščionybės istorija ir raida Lietuvoje

 • Viduramžiais žmonės valstybę ir bažnyčią suvokė, kaip dvi valdžias, sąveikaujančias tarpusavyje ir viena kitą pildančias. Šios dvi valdžios tampriai sąveikavo tarpusavyje; iš pradžių šiame dialoge dalyvavo tik pasaulietinio ir bažnytinio elito žmonės, aukštieji valstybės pareigūnai ir bažnyčios tarnai. Vėlyvaisiais viduramžiais į šį procesą įsitraukė ir visuomenė. Iki krikšto LDK valstybės ir bažnyčios sąlyčio erdvę sudarė menkai tarpusavyje sąveikaujančios dalys: viena buvo pagoniška, kita – krikščioniška. Tyrinėtojai linkę manyti, kad Lietuvos atvejis buvo unikalus ir vienintelis visoje Europos Viduramžių istorijoje, kai krikščionybė nedalyvavo valstybės kūrime. Lietuvai integruotis į senas katalikybės tradicijas puoselėjančią Vakarų ir Vidurio Europą nebuvo lengva. XIV a. pab. iš pagonybės išnirusią Lietuvą ir katalikišką Europą skyrė didelė praraja. Bet dinastinėmis kategorijomis mąstančioje epochoje pagonių valdovo krikštas buvo suvokiamas kaip jo priėmimas į Bažnyčios palaimintų karalių šeimą ir jo valstybės krikščionėjimo pradžią. Lietuva su vėlyvu krikštu gavo ir kitą dalyką – tūkstantį metų kurtą ir tobulintą Vakarų Bažnyčios ir valstybės sąveikos sistemą, kurią reikėjo perimti ir pritaikyti. Lietuvos krikšto tarptautinis kontekstas nebuvo palankus, krikšto įvykiai vyko per patį Vakarų bažnyčios skilimo laikotarpį. Tačiau krikštas atnešė iki tol nežinotus dalykus – rašytinius dokumentus, laiškus, istoriografiją. Nuo krikšto laikotarpio istorikai turi galimybę krašto gyvenimą pamatyti ne tik iš lakoniškų ordino ir rusų kronikų bei metraščių, bet ir iš vidaus. Tai pagyvino kontaktus su Vakarų šalimis. Ypatingai sunku ką nors kalbėti apie patį christianizacijos procesą: Lietuvos atsisveikinimą su pagonybe ir pirmuosius realius žingsnius į krikščionybę. Apie tai tiesioginių šaltinių nėra. Šiuos procesus galima tik įsivaizduoti remiantis analogijomis. 1388.03.12 d. popiežiaus Urbono VI bulė, kurioje jis skiria vyskupus į Vilniaus katedrą: “neseniai [...] Lenkijos karalienė Jadvyga aiškiai mums pranešė, jog pats karalius po to, kai įkvėptas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus ir apšviestas Šventosios dvasios malonės, nusimetė stabų vergovę, atsižadėjo klaidatikybės tamsos ir priėjo prie tikro ir teisingo katalikų tikėjimo pažinimo, atgimęs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!