Velykų raida Lietuvoje

Velykos-Kristaus prisikėlimui iš numirusių paminėti skirta šventė, viena didžiausių ir seniausių bažnyčios švenčių. Ji yra bažnytinių metų centras ir švenčiama pirmąjį sekmadienį po pavasarinio mėnulio pilnaties, sekant Senojo Įstatymo žydų Velykų šventės apvaikščiojimu. Velykų šventė siekia apaštalų laikus, nes pirmieji krikščionys ją šventė kartu su žydais, tačiau teikė jai naują reikšmę. Žydai Velykų švente minėjo išėjimą iš Egipto, aukodami ir valgydami avinėlį, vartodami neraugintą duoną, o krikščionys Velykų šventę skyrė paminėti garbingam Kristaus prisikėlimui.
Pirmieji bažnyčios Tėvai Velykų vardu vadina tik Kristaus mirties paminėjimą, o priešvelykinis pasnikas buvo vadinamas Velykų pasniku. Šv. Kiprijonas pirmas Velykas pavadino Kristaus prisikėlimo švente.
Velykos yra kilnojama šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio, po kovo 21 dienos. Įvairiais metais Velykos būna tarp kovo 21 ir balandžio 26 dienos, o dažniausiai būna balandžio mėnesį, todėl šis mėnuo dažnai vadinamas Velykų mėnesiu. Vadinasi, Velykos yra išlaikiusios ryšį su archaiškuoju Mėnulio kalendoriumi. Mokslininkai nustatė, kad Jėzus iš Nazareto mirė nukryžiuotas balandžio 4-ąją, o prisikėlė balandžio 7-ąją, tačiau šventės kilnojimas yra susijęs su senovės žydų peasah-išėjimo iš Egipto vergovės paminėjimo tradiciją. Algirdas Sabaliauskas( kaip ir profesorius Zigmas Zinkevičius ) teigia, kad šį šventės pavadinimą mes, lietuviai, gavomę iš slavų, iš savo rytinių kaimynų baltarusių. Pirmuosiuose mūsų raštuose buvo vartojama vienaskaitinė forma velyka. Pavyzdžiui Martynas Mažvydas rašė: velykos avinas( velykų avinas). Kilo ji iš baltarusių kalbos būdvardžio velikij-didžiulis, didysis. Šios šventės pavadinimas baltarusių kalboje vielykij dien, pažodžiui didžioji diena. Toks pavadinimas buvo ir senojoje slavų kalboje. Jis yra vertinys iš graikų kalbos megale hemera. Mūsų kaimynai latviai šią dieną vadina lieldienas. Galėtų atrodyti, jog tai visai skirtingi dalykai nei mūsų Velykos.Ištikrųjų taip nėra. Skirtumas tik toks, kad mes savo pavadinimą be jokių gudrybių pasiskolinome iš slavų , o latviai slavišką pavadinimą pažodžiui išsivertė : latvių liels-didelis ir diena-diena. Velykos į lietuvių kalba pateko dar prieš Lietuvos krikštą( 1251...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!