Lenkijos ir Lietuvos santykiai 1918 – 1939 metais

Istoriniai įvykiai tarp Lenkijos ir Lietuvos – istorikus vis dar domina. Jie nesiliauja sprendę įvykių, kurie pakeitė abiejų šalių gyvenimus. Žvelgiant į 1918 – 1939 metus, galėčiau drąsiai teigti, kad šie metai, abiems šalims padarė didelį poveikį.
Mano šio referato tema „Lenkijos ir Lietuvos santykiai 1918 – 1939 metais“. Rašydama šį darbą, rėmiausi įvairia literatūra, kuri bent kiek galėjo mane supažindinti su to meto įvykiais tarp mūsų šalies ir Lenkijos. Šio darbo tikslai yra išsiaiškinti, kas vienijo ar skyrė šias dvi artimas šalis, dėl ko jos nesutarė, ar tiesiog kažko nepasidalino.
Lenkijos ir Lietuvos santykius aprašinėjo nemažai Liaudies respublikos istorikų: A. Deruga, P. Losovskis, J. Levandovskis ir kiti. Taip pat nemažai dėmesio šiems istoriniams įvykiams skyrė ir lietuvių istorikai. Remiantis P. Miškinio aprašymais, mes sužinome daugybę faktų apie Lenkijos ir Lietuvos santykius. „susikūrus buržuazinėms Lietuvos ir Lenkijos valstybėms, susiformavo tarpvalstybiniai teisiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai, kuriuose pagrindinis vaidmuo teko reakciniams išnaudotojų sluoksniams, siekiantiems imperialistinių tikslų. Iškilo teritorinė problema, kuri dažniausiai grindžiama ne tarpusavio susitarimu, o jėga. Svarbia vietą Lietuvos ir Lenkijos santykiuose užėmė Vilniaus klausimas“ (P. Miškinis „Lietuvos ir Lenkijos santykių tarptautiniai teisiniai aspektai (1919-1939 m.“ p. 5). Kaip teigia P. Miškinis, klausimas dėl Vilniaus pasireiškė reakcinis, priešingas lietuvių liaudžiai ir Lietuvos valstybingumui didžiųjų vakarų imperialistinių valstybių vaidmuo.
Jau nuo 1919 metų, Lenkų dvarininkai, stengdamiesi išsaugoti savo dvarus ir pusiau feodalines privilegija Lietuvoje, pradėjo rengti buržuazinės dvarininkų Lenkijos atkūrimo planus, o taip pat ir Lietuvos prijungimo Lenkijai projektu, kurie buvo pagrįsti tam tikromis politinėmis ir teisinėmis koncepcijomis. Sudarytame Lenkijos nacionaliniame komitete svarbų vaidmenį vaidino dvarininkai, kurie turėjo dvarus Lietuvoje, taip pat Ukrainoje ir Baltarusijoje. Komiteto viršininkas reikalavo, kad Lenkijai būtų atiduotas Vilnius su Kaunu, Daugpiliu, Minsku, Pinsku, reikalavo atiduoti ir Volynės dalį, Podorės dalį su Kamenecko miestu. 1919 metais kovo 3 dieną Lenkijos reikalų komisijai įteiktame memorandume jau buvo pasisakyta už autonominę Lietuvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!