Lietuvos santykiai su kaimynais 1923.01.15 – 1939.03.22

• Dvi problemos – Vilniaus ir Klaipėdos – lėmė Lietuvos užsienio politiką. Iš pat pradžių Vilniaus krašto problemą spręsti ėmėsi Tautų Sąjunga. Deja, ši problema išsisprendė ne Lietuvos naudai. Vilniaus kraštas atiteko Lenkijai.
• Ypač trečiąjį dešimtmetį Lietuva stengėsi itin glaudžiai bendradarbiauti su su SSRS ir Vokietija, siekdama palankių rezultatų Vilniaus konflikte.
• Tuo tarpu Vokietijai mūsų valstybė terūpėjo tiek, kad galėtų jai neleisti suartėti su Lenkija. Sovietai taip pat naudojosi Lietuvos ir Lenkijos ginču, siekdami sukliudyti jų sąjungai ar bent glaudiems santykiams užmegzti.
• Beveik visą tarpukario laikotarpį Lietuva nepalaikė diplomatinių santykių su Lenkija. Atkurti normalius normalius diplomatinius santykiu su ja būtų reiškia atsisakyti Vilniaus. Padėtis pakito po to, kai Vokietija pradėjo vykdyti ekspansiją Europoje.
• Sudėtinga Mažosios Lietuvos dalies – Klaipėdos krašto padėtis po Versalio taikos konferencijos 1919m.: Klaipėdos kraštas perduodamas Prancūzijai administruoti; ir tai tęsiasi iki 1923 metų.
• Santykiai su Vokietija pradėjo blogėti tik Hitleriui atėjus i valdžia. Esminis prieštaravimų pretekstas – Klaipėda. Pagal Versalio taiką Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos, bet paliktas Antantės šalių valdžioje.
• Todėl Lietuvos valdžia, stengdamasi pasipriešinti Klaipedos krašto internacionaliniam valdymui, buvo priversta inscenizuoti sukilimą prieš Antantės administraciją ir prijungė miestą bei etninę sritį prie Lietuvos
Klaipėdos sukilėliai
Dėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!