Lietuvos statutai atspindėjo svarbiausius ir įvairiausius ano meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) visuomenės raidos reiškinius bei procesus. Pirmasis (1529 m.), Antrasis (1566 m.) ir Trečiasis (1588 m.) Lietuvos Statutai yra žymūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinės kultūros paminklai. Lietuvos valstybė XIV–XVIII a. buvo sujungusi ukrainiečių, baltarusių, kitų tautų gyvenamas teritorijas, tad, visai suprantama, kad šios tautos nuo XX a. antrojo dešimtmečio pradėjusios kurti savąjį valstybingumą ir besidomėdamos praeitimi, neišvengiamai susiduria ir su teisės šaltiniais, pagal kuriuos net penkis šimtmečius buvo reguliuotas jų socialinis, ekonominis bei kultūrinis gyvenimas. Lietuvos Statutai parodė ne tik LDK prisilyginimą Vidurio Europos šalims, ne tik Lietuvos sugebėjimą įvykdyti civilizacinį šuolį (nei vienai Europos tautai to nereikėjo, nes visos krikštijosi savalaikiškai), tačiau ir buvo vienu iš svarbiausių Lietuvos civilizacijos poveikių kaimyninėms šalims. Lietuvos Statutai buvo didžiausias Lietuvos savarankiškumo požymis. Lietuvos Statutai, ypač Trečiasis, buvo suredaguoti taip, kad atitiko LDK visuomenės poreikius 250 metų. Tiesa, 1791 m. buvo bandyta keisti santvarką naikinant bajorų laisves ir kuriant moderniąją pilietinę visuomenę ir konstitucinę monarchiją.. Lietuvos statutai kaip teisės paminklas formaliai ir gana išsamiai atskleidžia LDK teisinę sistemą, teisės mokslo lygmenį ir tuo požiūriu vertintini bendrajame Vakarų Europos teisės raidos kontekste, nes čia slypi jų ištakos ir jie yra šios teisinės kultūros paveldas. Išskirti trys aspektai: santuokos teisinis reguliavimas, tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai ir globos teisiniai pagrindai.
Tėvų ir vaikų asmeniniai teisiniai santykiai pagal Antrąjį ir Trečiąjį Lietuvos Statutus (Pirmame Statute šis institutas nėra visiškai suformuotas) galėjo atsirasti tik iš teisėtos santuokos, kuri turėjo atitikti tam tikrus reikalavimus. Faktinė, o ne bažnytinė santuoka, gimę nesusituokusiems tėvams vaikai, gimę prieš santuoką vaikai, iškilusi į viešumą sutuoktiniams žinoma artima giminystė ar svainystė, taip pat dvipatystė buvo esminės kliūtys, dėl kurių tie santykiai buvo negalimi. Bent viena iš šių kliūčių ignoravo gimusių vaikų teisėtumą bei neigė tėvų ir vaikų tarpusavio asmeninius ir turtinius ryšius.
Todėl, nagrinėjant...
Šį darbą sudaro 4203 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!