Lietuvos valstybės istorija

1200 – 1400 m.
Politiniu atžvilgiu didelę šios epochos dalį užėmė gynimasis nuo Vakarų agresijos. Kai eilė susidūrimų su ordinu tapo laimėjimais, išsaugotas etnografinis lietuvių plotas. Didžiausi kryžiuočių antpuoliai vyko Kęstučio ir Gedimino laikais. Viešasis gyvenimas nukreipiamas į militarizmą, metamos visos jėgos gynybai. Pastatoma Trakų pilis ir kitos pilys prie Nemuno. Bajorai už karinę tarnybą gausiai aprūpinami žemėmis ir valstiečiais. Nepaisant kovų su kryžiuočiais užkariaujamos rytinės žemės. Lietuvos santykiams su Maskva neigiamos reikšmės turėjo tas faktas, kad Jogailos sūnus Kazimieras, tapęs Lenkijos karaliumi, 1447 m. išvyko karaliauti į Krokuvą ir nepaskyrė Lietuvai vietininko. Socialiniu atžvilgiu vyksta luomų diferenciacija. Šalia stambiųjų didikų ir kunigaikščių į atskirą luomą formuojasi bajorai. Kunigaikštis Kazimieras šį luomą labai palaiko, 1447 m. išleidžia teisyną, draudžiantį valstiečiams išeiti iš bajorų. Kultūriniu atžvilgiu Lietuva, nors ir valdo daug rusų žemių, pasuka į Vakarus. Tai rodo krikštas.
XV a. plintant renesanso idėjoms, svarstoma, iš kur atsirado tautos. 1845 m. vokietis Neselmanas įrodė, kad prūsų, lietuvių ir latvių kalbos yra giminingos ir jas pavadino baltų vardu.
• Romėniškoji – Dlugošas – „Lenkijos istorija“ – panašumų tarp romėnų ir lietuvių randa kalboje, tikėjime, papročiuose, valstybės pavadinimuose. Ryšį siejo su kunigaikščio Palemono atkeliavimu į Lietuvą.
• Gotiškoji – Stela Erazmas – „Dvi knygos apie prūsų kilmę“ – Prūsija nuo seno germanų gyvenama šalis. Protėvių reikia ieškoti tarp barbarų, nukariautose žemėse įkūrusių savo valstybes.
• Heruliškoji – Vijūkas Kojelavičius – „Lietuvos istorija“ – herulų kalba panaši į baltų kalbas, jų gyvenimo būdas vienodas su lietuvių protėvių gyvenimo būdu.
• Trakiškoji – frygiškoji – Basanavičius –„Iš trakų ir lietuvių mitologijos smulkmenų“ – panašumų matė tautosakoje, mitologijoje ir kalboje.
• Indiškoji – Poška, Krėvė – dėl lietuvių kalbos panašumo i sanskritą.
• Kilmės nuo Dniepro aukštupio – K. Būga – „Lietuvių įsikūrimas įsikūrimas šių dienų Lietuvoje“. Lietuvių protėviai gyvenę prie Dniepro V – VII a. dėl slavų skverbimosi pasitraukė į Vakarus ir į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!