Kaip XX amžiuje kito pasakojimas apie Mindaugo laikų Lietuvos istoriją?

XIII a. – svarbus Lietuvos istorijos tarpsnis.Laikoma, kad tuo metu susikūrė Lietuvos valstybė, įvyko pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus karūnavimas.Tačiau ši epocha gana problematiška.Ypač daug istorikų nesutarimų dėl šių įvykių išryškėjo XX a.
Nuo 1990 metų liepos 6-oji švenčiama kaip Mindaugo karūnavimo diena.Tačiau istorijos šaltiniuose nėra tiesioginių duomenų apie tikslią Mindaugo karūnavimo datą.Šią datą sugalvojo istorikas Edvardas Gudavičius.Štai kaip jis tai aiškina: Žemaitijos dovanojimo akte, toje vietoje, kur sakoma, kad tai įvyko Mindaugą vainikuojant, nurodomas liepos mėnuo, bet neįrašyta diena. Formuliaras reikalavo, kad karūnacija vyktų sekmadienį. 1253 m.liepos mėnesio sekmadieniai buvo 6, 13, 20 ir 27 dienomis. Mindaugo dovanojimą Inocentas IV patvirtino 1253 m. rugpjūčio 21 dieną. Kelionė iš Pabaltijo į Italiją tais laikais trukdavo 5 savaites, be to, dar kelių dienų reikėjo iš Lietuvos parvykti į Rygą. Taigi karūnacija galėjo įvykti tik liepos 6 (bent jau 13) dieną.Vėliau nei 18 dieną karūnacija taip pat negalėjo įvykti, nes pranciškonas Adolfas, kuris dalyvavo mindaugo karūnacijoje, tą dieną jau buvo Kurše (yra tai patvirtinantis Kuršo vyskupo Henriko aktas).Popiežius Mindaugo donaciją patvirtino rugpjūčio 21 dieną.E.Gudavičius teigia, kd tais laikais iš Baltijos šalių nuvykti į Italiją reikėjo maždaug 5 savaičių.Kadangi liepos 13 jau tų 5 savaičių riboje, istorikas pasirinko 6 dieną.
Su E.Gudavičiaus teorija nesutinka kitas istorikas Tomas Baranauskas.Jis teigia, jog tikėtina, kad 1253m. liepos 6-ąją apskritai nieko neįvyko.Jo manymu labiau tikėtina data yra birželio 29 diena, Petrinės (šią dieną buvo vainikuotas ne vienas valdovas). Teigdamas, kad karaliai būdavo karūnuojami sekmadieniais, E. Gudavičius rėmėsi XII a. Vokietijos imperatorių ir karalių karūnavimo formuliarais, bet nepasidomėjo realia karūnavimo praktika. Peržiūrėjus XI–XIII a. Vokietijos karalių ir imperatorių karūnavimo datas, aiškėja, kad su sekmadieniais sutapdavo anaiptol ne visos karūnavimo dienos, o pasirenkami sekmadieniai dažnai nebūdavo eiliniai, teigia T.Baranauskas. Kai kuriais atvejais karūnavimui būdavo pasirenkamos svarbių bažnytinių švenčių dienos, bet ne sekmadieniai.Daugelis to meto Vokietijos karalių ir imperatorių karūnavimo dienų iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!