Etninė Lietuvos valstybės gyventojų sudėtis

Etninė Lietuvos valstybės gyventojų sudėtis buvo nevienalytė. XIV a. maždaug trečdalį ar net daugiau visų LDK gyventojų sudarė lietuviai, susitelkę valstybės branduolio žemėse. Daugiau kaip pusę gyventojų sudarė slavai, gyvenę įvairiu laiku prie Lietuvos valstybės prijungtose rytų ir pietryčių žemėse. XV–XVI a. LDK nuolat gyveno kitos skaitlingiausios etninės mažumos – žydai, vokiečiai, totoriai, karaimai, lenkai.
Didelę dalį LDK, nusidriekusios toli į rytų slavų žemes, gyventojų sudarė stačiatikiai. Dalis LDK gyvenusių įtakingų stačiatikių buvo kilę iš Gediminaičių, ypač jų šakos - Algirdaičių palikuonių. Tačiau jie jau seniai buvo priėmę stačiatikybę ir rytų slavų kalbas. Kita dalis Lietuvos stačiatikiškos diduomenės buvo nuo seniausių laikų slavai. Slavų kilmės buvo LDK dignitorių giminė Katkevičiai (Chodkevičiai). Žymiausios giminės šakos perėjo į katalikybę, po to į kalvinizmą.Tokioje kilmės, religijos, kalbos margoje visuomenėje susiformavo vadinamoji etnepolitinė lietuvių tauta. Tą tautą vienijo ne tiek etnosas, kiek bendra valstybės politiška: stiprinti ir ugdyti LDK, visomis jėgomis ginti jos politinį savarankiškumą.Stačiatikiai LDK turėjo nemažą svorį, bet pagrindiniai valstybės valdymo ir perspektyvų lėmėjai buvo ne jie, o katalikai ir protestantai. Bendras Kunigaikštystės istorinis kelias turėjo savo modelį, susiformavusį jau XIII-XVI a.: teritorinė plėtra - į stačiatikiškus Rytus, o kultūrinė ir politinė - į katalikiškus ir protestantiškus Vakarus. Stačiatikių tikėjimo nuostatos skiriasi nuo Romos katalikų. Rytų Bažnyčios vyriausiasis dvasininkas buvo ne popiežius, o Konstantinopolio, Bizantijos Imperijos sostinės, patriarchas. Mišios vadinamos Liturgija, pamaldos vyksta ne lotynų, bet slavų bažnytine kalba. Nepripažįsta skulptūrų. Paplitusios ikonos - religiniai paveikslai, tapomi dažnai ant medžio lentos.
Žydai Lietuvoje yra senbuviai, autochtonai. Esama duomenų, kad jau iki XIV a. čia būta žydų; matyt, tai buvo atklydę prekeiviai. XIV a. žydai jau tvirtai čia įsikūrė. Amžiaus pabaigoje LDK buvo jau keletas bendruomenių, apie 6000 žydų. 1388 m. Vytautas Didysis suteikė Bresto žydams privilegiją, po to išplėstą kitoms bendruomenėms. Žydai paskelbti laisvais žmonėmis, pavaldžiais, kaip ir bajorai, Didžiajam Kunigaikščiui; jie nebuvo baudžiauninkai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!