Prieš išrenkant naują valdovą, pavyksta įvesti kiek permainų. – Mirus Augustui II, nutrūko Lietuvos – Lenkijos unija su Saksais. Per naujo karaliaus rinkimus Čartoriskiai bandė padaryti pakeitimų krašto santvarkoje. Jiems pasisekė suvaržyti „liberum veto“, šiek tiek sustiprinti karaliaus valdžią ir sumažinti bajorų savivalę. Tuo pat tikslu jie įsteigė Lietuvai ir Lenkijai atskiras iždo komisijas, kurios sutvarkė finansus. Kariuomenės reikalais rūpinosi ne viena etmonas, bet karo komisija. Visų sumanymų permainų jiems vis dėlto nepavyko įgyvendinti, nes pasipriešino Rusija ir Prūsija. Šie du kaimynai pageidavo ir rūpinosi, kad Lietuvoje ir Lenkijoje butų netvarka. Rusijos carienė Kotryna II net privertė Lietuvos – Lenkijos seimą išrinkti Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu jai ištikimą lenką Stanislovą Augustą Poniatovskį, Čartoriskių giminės žmogų.
Partijoms besipešant, įsigali rusai. – įkėlus į sostą rusams artimą Poniatovskį, jų įtaka Lietuvos – Lenkijos reikaluose dar padidėjo. Netrukus jiems pasitaikė proga beveik visai paimti į savo rankas vyriausią valdžią Lietuvoje ir Lenkijoje. Jėzuitams įsigalėjus, visi nekatalikai Lietuvoje ir Lenkijoje buvo šalinami iš valdžios vietų, neleidžiama jiems seime dalyvauti, jų teisės visur mažinamos. Rusija užtardama stačiatikius, reikalavo jų teisias sulyginti su katalikų teisėmis. Seimas nenorėjo su tuo sutikti. Tada visi nekatalikai sudarė konfederaciją su kunigaikščiu Radvila priešakyje ir pasišaukė į pagalbą Rusiją ir Prūsiją. Katalikams ir nekatalikams besiginčijant, Rusijos atstovas Varšuvoje, sutraukęs rusų kariuomenės būrius, privertė susirinkusį seimą pripažinti nekatalikams lygias teises ir pasiduoti Rusijos globai. Nenorinčius su tuo sutikti seimo atstovus prievarta išvežė į Rusijos gilumą.
Nuo 1764 m. tikruoju jungtinės Lietuvos – Lenkijos valstybės šeimininku buvo Rusijos atstovas kunigaikštis Mykolas Rapninas. Jis kėlė tarpusavio didikų vaidus, neleisdamas jokių pakeitimų, kurie galėtų pagerinti krašte tvarką.
Bajorai, supratę pavojų, bando ginti krašto nepriklausomybę. – Rusams taip įsigalėjus, atsirado pagaliau tarp bajorų žmonių, pasiryžusių ginklu ginti savo tėvynės nepriklausomybę. 1768 m. Podolės miestelyje, Bare, susidarė konfederacija ir pradėjo karą su karaliaus partija ir rusais, atėjusiais padėti...
Šį darbą sudaro 1627 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!