Lietuvos valstybės konstitucija

Seimas priėmė naują Konstituciją 1938 m. vasario 11 d. Ji įsigaliojo Prezidentui paskelbus 1938 m. gegužės 12 d. Šios Konstitucijos 4 str. skelbė, jog valstybės valdžia yra viena ir nedaloma, o ją vykdo Respublikos Prezidentas,, Seimas, Vyriausybė ir Teis­mas.
Konstitucija susideda iš 21 skyriaus suskirstyta į 156 straipsnius. Ši konstitucija ypatingai pabrėžė valstybės tautiškumą, šis bruožas atsispindi konstitucijos preambulėje parašytoje romantiška dvasia. Konstitucijoje tvirtinamas ne tik valdžios, bet ir kitų visuomeninių junginių autoritetas, kurį tikimasi paremti tvirtais pagrindais kai jis siejamas su vienu asmeniu – valstybės Prezidentu. Konstitucija skelbia: Lietuvos valstybė yra Respublika, o jos priešakyje yra Prezidentas, jis vadovauja valstybei.
Seimas priėmė naują Konstituciją 1938 m. vasario 11 d. Ji įsigaliojo Prezidentui paskelbus 1938 m. gegužės 12 d. Šios Konstitucijos 4 str. skelbė, jog valstybės valdžia yra viena ir nedaloma, o ją vykdo Respublikos Prezidentas,, Seimas, Vyriausybė ir Teis­mas. Įtvirtintas Konstitucijos I skyriuje „Bendrieji nuostatai", šis principas reiškė ne tik praktinį, bet ir teorinį valdžių atskyrimo principo atsisakymą.
Konstitucijos 3 str. nustatoma, jog „Jis (t.y. Respublikos Prezidentas -P. V.) vadovauja valstybei". Taip įtvirtinamas dar vienas pagal 1938 m. Konstituciją svarbus konstitucinės santvarkos principas - vedančioji Res­publikos Prezidento kaip valstybės vadovo konstitucinė padėtis.
1931 m. lapkričio 25 d. buvo paskelbtas Prezidento rinkimų įstatymas, o jo esmę sudarė netiesioginių ir daugialaipsnių rinkimų kombinacija: dalyvauti Prezidento rinkimuose galėjo ne tiesiogiai piliečiai, o tik savivaldybių – valsčių, miestų ir apskričių tarybų – nariai, o Klaipėdos krašte – apskričių ir Klaipėdos miesto seimelių nariai, įrašyti į apskričių viršininkų sudarytus sąrašus. Prezidento rinkimai jiems buvo patikėti ne tiesiogiai: vadovaujant apskričių viršininkams, jiems tebuvo pavesta iš savo tarpo išrinkti rinkikus – ypatinguosius tautos atstovus. Ministro pirmininko sukviesti į specialų susirinkimą iš kandidatų, tame pačiame susirinkime pasiūlytų ne mažiau kaip 20-ties ypatingūjų tautos atstovų, jie slaptu balsavimu turėjo išrinkti prezidentą.
Šio įstatymo pagrindu 1931 m. gruodžio 11 dieną Prezidentu buvo išrinktas A....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!