Lietuvos valstybės istorijos archyvas

ĮVADAS
Lietuvos valstybės archyvai turi senas tradicijas. Pirmasis atsirado kartu su XIII a. susikūrusia valstybe. Archyvą sudarė sutartys su užsieniu, valdovų laiškai. Deja, senasis archyvas neišliko, jį sunaikino šalyje siautėję gaisrai ir karai. Didžiojo kunigaikščio kanceliarijos, o taipogi ir Lietuvos archyvas galutinai susiformavo XV a. Kiek vėliau jis buvo pavadintas Lietuvos Metrika. Tam tikroms istorinėms aplinkybėms susiklosčius Metrika buvo išvežta į Varšuvą, o vėliau į Peterburgą.
Dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos XIV a. paskelbtų privilegijų ima kauptis miestų, bažnytiniai ir feodalinių giminių dokumentų komplektai. Pakeitus administracinį paskirstymą, dokumentai pradėti kaupti ir periferijoje. Ypač daug dėmesio archyvams skirta III Lietuvos Statute. Carinės Rusijos laikais Vilniuje buvo įsteigtas Centrinis senųjų aktų archyvas, į kurį surinktos LDK įstaigų knygos. Tuomet dokumentai tapo geriau saugomi nuo sunaikinimo, be to carinė vyriausybė ėmė juos skelbti. Dokumentai taip pat buvo saugomi Bendrajame Vilniaus įstaigų ir M. Muravjovo muziejaus archyvuose. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui dalis Lietuvos archyvų buvo evakuoti į Rusiją, tiksliai pasakyti, kas buvo išvežta neįmanoma, tačiau tikriausiai buvo išvežti seniausi dokumentai iki XVIII a. ir pergamentai.
Kuomet Raudonoji Armija užėmė Vilnių, buvo pradėtas organizuoti Lietuvos centrinis istorijos archyvas. Vėliau Tarybų sąjungoje nutarta iš Vilniaus miesto valstybinio archyvo įkurti Lietuvos TSR centrinį valstybinį istorijos archyvą.
Šiame rašto darbe ketinu aprašyti tokius duomenis apie Lietuvos Valstybės Istorijos Archyvą:
• Atsiradimą
• Raidą
• Struktūrą
• Reikšmę
Pagrindinis mano darbo tikslas yra susipažinti su LVIA ir suprasti jo svarbą, remiantis oficialiais šaltiniais. Informacija šiam rašto darbui gauta iš „Lietuvos centrinio valstybinio istorijos archyvo fondų žinyno“ 1 tomo ir oficialios Lietuvos Archyvų Departamento svetainės internete.
ARCHYVO ATSIRADIMAS IR RAIDA
Dekretas dėl Lietuvos Centrinio Istorijos Archyvo buvo pradėtas organizuoti 1919 m., direktoriumi buvo paskirtas Vilniaus teisininkas T.Vrublevskis, o jo pavaduotoju – taip pat teisininkas ir istorikas K.Jablonskis. Tačiau tada nebuvo spėta daug padaryti, nes tais pačiais metais Vilnių užėmė lenkų kariuomenė. Laikotarpiais, kai Vilnių okupuodavo lenkų kariuomenė, archyvo direktoriumi dirbdavo V.Gizbertas-Studnickis.
Tarpukario...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!