Senovės baltų sodininkystė

Visą tautų giminę, kurią sudaro prūsai ir lietuviai, latviai ir žiemgaliai, sėliai ir kuršiai, galima pavadinti senaisiais baltais. Dabartiniais laikais baltų tautoms priskiriamos likusios lietuvių ir latvių kalbos. Latvių kalba nėra tokia archaiška kaip lietuvių. Tad galima teigti, jog lietuvių kalba yra mažiausiai nutolusi nuo indoeuropietiškosios prokalbės ir išlaikiusi daugelį jos archainių bruožų.
Pirmą kartą lotyniškas jūros vardas mare Balticum minimas XI a. antroje pusėje Adomo Bremeniečio parašytoje „Hamburgo Vyskupų istorijoje“.
Kalbant apie baltų sodininkystę, pirmiausia remsiuosi lietuviškaisiais istorijos šaltiniais.
Rašytinių žinių apie sodus Lietuvoje yra nuo XIV amžiaus. Jogailos 1387 metų privilegijoje minimi keli sodai prie Vilniaus. Kiek daugiau žinių apie sodus yra XVI-XVII amžiaus dvarų inventoriuose.
Manoma, kad vyšnios buvo auginamos jau IX amžiuje, obelys – XIII, o kriaušės – XV amžiaus pirmoje pusėje. Slyvas pradėta auginti kiek vėliau.
Plačiau imta veisti sodus nuo XIV amžiaus pabaigos, ypač Didžiajam kunigaikščiui Vytautui atkėlus iš Krymo į Lietuvą totorių ir karaimų, tarp kurių buvo ir sodininkų.
XIV-XV amžiuje iš Vakarų Europos šalių į Lietuvą atvykstantys dvasininkai atsiveždavo ir vaisinių augalų sodinukų bei sėklų.
Nemažai vaismedžių tuo metu įvežta iš Lenkijos ir Rusijos.
Vienas 1476 metų dokumentas rodo, kad kai kurie dvarai tuo metu turėjo duoti bažnyčiai ir sodui derliaus dešimtinę.
1529-ųjų metu Lietuvos statute numatyta bauda už svetimų vaismedžių iškasimą arba iškirtimą.
Žinoma Lietuvos dabartinėje teritorijoje XVI amžiuje buvus per 30 didelių vaismedžių sodų. Kiekviename sode manoma buvos nuo 80 iki 100 vaismedžių.
1575-1647 m. Kulvos (Jonavos raj.), Kuosinės (Vilniaus raj.), Padubysio (Kelmės raj.) dvaruose buvo įveista po du arba tris obelų sodus. 1653-1680 metais Pajūrio (Tauragės raj.), Pakruojo, Tytuvėnų, Trakinių (Vilniaus raj.) ir kitų senų dvarų soduose buvo auginamos obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios ir uogakrūmiai.
Yra žinoma, kad sodus veisdavę ir vienuolynai. 1702 metais Surdegio (Anykščių raj.) vienuolyno daržai ir sodai užėmė apie 6 hektarus. Pažaislio vienuolyno sode prie Kauno augo apie 300 vaismedžių.
Feodalizmo laikotarpiu dauguma žemvaldžių, turėjusių sodus, laikė sodininkus.
Žanas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!