Baltų ginklai

Pasirinkau temą apie lietuvių materialinę kultūra senuosius lietuvių ginklus. Apie šią temą žinau mažai. Rašydamas šį darbą noriu sužinoti daugiau apie senuosius baltų ginklus, pradedant pirmaisiais Lietuvos gyventojais. Ginklai padėjo išlikti lietuvių protėviams. Apginti savo kultūrą, papročius, tradicijas. Ginkluose ir karyboje atsispindi baltų kultūra. Apie senuosius baltų ginklus daug kas žino labai mažai. Dėl šių priežasčių ir pasirinkau šią temą. Nuo pirmųjų Lietuvos gyventojų iki dabartinių laikų visis ginklus būtų sunku parašyti. Todėl pasirinkau laikotarpį nuo pirmųjų Lietuos gyventojų iki Geležies amžiaus. Šiame darbe nagrinėsiu kaip kito ginklai baltų ginklai įvairiais laikotarpiais, kokios to priežastys. Kokios naujovės atsirado ir kas tai įtakojo. Kokie buvo pagrindiniai ginklai, kaip jie buvo gaminami, ir kam jie buvo naudojami.
Pirmieji Lietuvoje žmonės pasirodė apie XI-X tūkst. pr.Kr. vieni vadinamieji Pabaltijo Madleno kultūros žmonės atėjo nuo Skandinavijos, Jutlandijos pusiasalio. Kiti Svirdų Kultūros žmonės atėjo iš pietų. Labiausiai tuo laikotarpiu paplitę medžioklės įrankiai yra ietys su titnaginiais arba kauliniais antgaliais, titnaginiai arba kauliniai peiliai, durklai. To laikotarpio gyventojų medžioklės inventorius buvo sėkmingai naudojimas ir kovos metu.
Svarbiausias Lietuvos paleolito, senojo akmens amžiaus, gyventojų ūkinis užsiėmimas buvo šiaurės elnių medžioklė. Sumedžiotas elnias buvo suvartojamas visas: mėsa maistui, kailiai aprangai ir palapinėms, gyslos siūlams, ragai ir kaulai įrankiams gaminti. Medžioti ir kiti miško žvėrys. Paleolito gyventojai taip pat „medžiojo" - badė žeberklais žuvis. Medžiotojų įrankiai - strėlės ir lankai, dar vartotos ietys, svaidyklės bei žeberklai.
Vėlyvojo paleolito laikotarpiu klajota ne tik paskui šiaurės elnių bandas, bet ir ieškant titnago. Geros kokybės titnago ieškota už dešimčių ir šimtų kilometrų. Lietuvoje titnago gausiausiai randama pietinėje dalyje, tad ir paleolito stovyklų bei dirbtuvių čia aptikta daugiausia. Ryškiausia titnago dirbtuvė ir kasykla buvo tyrinėta Ežerynų kaime, Pietų Lietuvoje. Didžiausią Ežerynų radinių dalį sudaro naudojimui netinkamos titnago nuoskalos — gamybos atliekos, nes svarbiausia buvo paruošti gerų skelčių bei skaldytinių ir išsigabenti juos. Norint pasigaminti titnaginį įrankį,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!