XVI amžiaus Lietuvos Statutai ir jų reikšmė

Tikrino: dr. D. STAKELIŪNAITĖ
KAUNAS
2005
Turinys
I. Įvadas
II. I Lietuvos Statutas 1529m.
III. II Lietuvos Statutas 1566m.
IV. III Lietuvos Statutas 1588m.
V. Išvados
VI. Literatūros sąrašas
I. Įvadas
Pagoniškoje Lietuvoje teisė buvo paprotinė. Ji buvo perduodama žodžiu ir atitiko nemodernizuotos visuomenės reikmes. Atėjus krikščionybei, ėmė plisti rašytinė teisė. Įstatymai ir įvairios privilegijos buvo rašomi ir skelbiami didžiojo kunigaikščio bei Ponų tarybos. Be to, egzistavo ir valstybių bei sričių privilegijos, galiojusios tik atskirose žemėse. Šią įstatymų įvairovę komplikavo tai, kad intensyvėjant visuomeniniam gyvenimui, sparčiai augo naujų įstatymų skaičius bei nuolat kildavo poreikis peržiūrėti ir pakoreguoti senuosius. Todėl valstybėje veikė skirtingi įstatymai, kuriuose nesunku buvo pasiklysti. Tai vertė surinkti į vieną rinkinį visus veikiančius įstatymus, juos sutvarkyti ir papildyti, susisteminti ir paskelbti kaip bendrą visos valstybės kodeksą.
Savo teisės kodekso sukūrimas taip pat turėjo pasitarnauti Lietuvos savarankiškumo nuo Lenkijos išsaugojimui. Savos teisės egzistavimas privalėjo įrodyti, jog LDK skiriasi nuo Lenkijos ir nėra jos dalis. Dėl šių ir kitų priežasčių LDK teisė per 60 metų (1529-1588) net tris kartus buvo tvarkoma ir tobulinama.
1522 m. buvo parengtas pirmasis Lietuvos Statuto projektas, kuris įsigaliojo 1529 metais. I–asis Lietuvos Statutas buvo sudarytas Ponų tarybos iniciatyva, kanclerio Alberto Goštauto sutelktų žmonių pastangomis. Jo kūrime dalyvavo žmonės, gerai išmanę to laiko teisės mokslą ir LDK teismų praktiką. Statutas sunormino visą ligi tol Lietuvoje veikusią paprotinę ir rašytinę teisę. I-asis Lietuvos Statutas garantavo didikams vadovaujantį vaidmenį visuomeniniame bei politiniame LDK gyvenime, tačiau XVI a. vis didėjo bajorų įtaka ir jie vis garsiau reikalavo peržiūrėti ir pertvarkyti Statutą savo naudai. Žygimantas Senasis sutiko su tokiu reikalavimu ir, sudaręs su Ponų taryba komisiją iš 10 apsišvietusių žmonių, pavedė jiems parašyti II-ąjį Lietuvos Statutą. Jis įsigaliojo 1566 metais ir buvo daug pranašesnis už savo pirmtaką ir apimtimi, ir kodifikavimo technika bei sistema. Galima teigti, kad jį paskelbus Lietuvoje prasidėjo bajorų viešpatavimo laikotarpis, nes aukščiausios teisės Lietuvos valstybėje iš didikų buvo perduotos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!