Lietuvos nekrikščioniškosios mažumos XIV–XVIII amžiuje

Lietuvos nekrikščioniškosios mažumos XIV – XVIII a.
Mažuma yra demografinė grupė tam tikroje teritorijoje (valstybėje, regione ir t.t.), kuri tam tikrais specifiniais bruožais skiriasi iš gyventojų daugumos. Tokie specifiniai bruožai gali būti kalba, rasė, religija, moralė, socialinis vaidmuo ir kt. Kalbant apie tautines mažumas, dažnai pabrėžiama, kad ji turi turėti savo kaip tautinės mažumos savimonę. Tai gyventojų grupės, kurios gyvena kokios nors valstybės teritorijoje, kurioje daugumą sudaro kitos tautinės grupės nariai, kurių rankose yra reali valdžia.
Vengrų sociologo N. Girasoli nuomone, reikėtų skirti dvi sąvokas: tautinė (mažumos su istorinėmis šaknimis) ir etninė (mažumos su aiškiai pastebima religine, kultūrine, kalbine tapatybe) mažuma. Anot, Girasoli, tautinės mažumos sąvoka nurodo „grupę valstybės piliečių, kiekybiškai mažesnę už likusią šalies gyventojų dalį ir užimančią nedominuojančią poziciją, kuri dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių buvo atskirta nuo savo kilmės šalies, išsaugojo šios šalies religinius, kalbinius ir kultūrinius bruožus, turi kolektyvinį troškimą išlikti, ir kuri siekia faktinės ir teisinės lygybės su dauguma, gerbdama šalies suverenitetą“ (Girasoli 1995, 102 – 105).
Šiame savo darbe norėčiau iš arčiau pažvelgti į nekrikščioniškųjų etninių mažumų padėtį XIV – XVIII a.
LDK mažumos
Lietuva nuo LDK laikų garsėjo religine ir tautine tolerancija. Valstybės valdovai dar XIV a. įkurdino Lietuvoje karaimų bei totorių tautines bendrijas, globojo jas. Iki pat II Pasaulinio karo Lietuvoje klestėjo žydų bendruomenės bei jų kultūra. Dabartinė Lietuva yra tautinė valstybė, o LDK buvo didžiojo kunigaikščio, vėliau bajorų su juo valdoma luominė valstybė. Nuo šių dienų Lietuvos LDK skyrėsi ne tik politine, bet ir socialine santvarka. Nesutapo ir jų teritorijos: XV a. pr., didžiosios galybės metais, LDK plotas net 15 kartų viršijo dabartinę Lietuvos teritoriją. Tradicinėje luominėje visuomenėje buvo toleruojanti ne individai, o religinės ar etninės grupės, kurios dažniausiai gyveno kaimynystėje arba tuose pačiuose administraciniuose vienetuose.
LDK galima skirti dvi etninių mažumų rūšis: mažumas su istorinėmis šaknimis (lenkai, rusai, vokiečiai, totoriai) ir mažumas su aiškia religine, kultūrine bei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!