Knygnešių veikla Lietuvoje XIX amžiuje

KNYGNEŠIŲ VEIKLA LIETUVOJE ХІХ a.
Lietuviškos spaudos draudimas ir kilęs jam pasipriešinimas – tai lyg matomoji plaukiojančio ledkalnio viršūnė. Giliau slėpėsi visas rusifikacijos politikos ir lietuvių tautos saviraiškos konfliktas. Kelios žmonių kartos savo kultūrinio peno sėmėsi iš persekiojamosios spaudos. Šios ypatingos sąlygos brandino savitą tautos mentalitetą – keturių dešimčių metų Lietuvos istorijos atkarpą galime vadinti knygnešių laikais.
SPAUDOS DRAUDIMAS
Laikotarpis nuo 1864 m. vasario mėnesio iki 1865 m. gegužės mėnesio imtinai laikytinas priemonių apriboti ir uždrausti lietuvių spaudą kūrimo laikotarpiu. Kalendoriaus išleidimas kirilica padarė pradžią visų pasaulietinio turinio skaitinių, rašytų tradiciniu raidynu, draudimui. Šio draudimo data laikytina 1864 m. lapkričio 11 d.
Priešinimąsi Rusijos valdžios priemonėms rodo draudžiamosios lietuviškos spaudos susikūrimas, jos leidimas, gausėjimas ir paplitimas tarp gyventojų. Spaudos uždraudimo metu lietuviai buvo pakankamai raštingi, tačiau jie visiškai nepaskaitė rusiškų knygų ir nemokėjo primetamos kirilicos.
Lietuviams skirtos knygos buvo leidžiamos užsienyje, visų pirma Prūsijos dalyje, vadintoje Mažąja Lietuva. Iš viso 1865 – 1904 m. išėjo 3953 lietuviški leidiniai (periodiniai nepriskaičiuoti), spausdinti lotyniškais ir gotiškais rašmenimis. Iš jų vien Mažojoje Lietuvoje pasirodė 2687, kurių apie pusė buvo skirta Didžiajai Lietuvai.
Suprantama, kad spaudos draudimas buvo skaudus smūgis Lietuvos kultūrai.
SPAUDOS GABENIMO IR PLATINIMO BŪDAI
ХІХ a. ir ХХ a. pradžioje per lietuviškas žemes ėjo dviejų valstybių siena, Didžiąją Lietuvą atkirsdama Rusijos imperijai, Mažąją Lietuvą palikdama Prūsijos (Vokietijos) pusėje.
Lietuviškos spaudos gabenimui į Rusiją svarbiausia kliūtis buvo sienos apsauga, kuria specialiai rūpinosi trys Rusijos finansų ministerijos žinybos: pasienio sargyba, gubernijos akcizo valdybos tarnautojai ir muitinės. Be to, pasienio zonai didesnį dėmesį skyrė policija, žandarai.
Sulaikytus asmenis bei prekes pasienio sargybiniai ir akcizo sargai pristatydavo muitinėms.
Inteligentai bei valstiečiai nelegaliai spaudai gabenti pasinaudodavo legaliomis sieną pereiti galimybėmis. Grįždami iš Mažosios Lietuvos, nupirkdavo legalios spaudos ir, ją suslėpę drabužiuose, vežimuose (slaptose kiaurymėse, dvigubame dugne), persiveždavo arba persinešdavo per perėjimo punktus, muitines. Neretai šitaip ir įkliūdavo. Dažniausiai tai buvo smulkiausi knygnešiai.
Knygnešiams padėjo, kaip jau minėta, pažintis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!